Autonominė sensorinė meridianinė reakcija
Autonominė sensorinė meridianinė reakcija (angl. autonomous sensory meridian response; ASMR) – neurologinis reiškinys, kuris apibūdinamas kaip dilgčiojantis pojūtis, paprastai prasidedantis nuo skalpo ir besitęsiantis iki viršutinės kaklo dalies, viršutinės stuburo dalies, galūnių. Skatinamas įvairių garsinių-vaizdinių dirgiklių ir gali būti lydimas malonių pojūčių.[1][2] Tai maloni parestezijos forma, kartais lyginama su sinestezija, lengvu šiurpuliuku. Iš esmės atitinka sąmoningumo meditacijos sukeliamos pojučius.[3] Kai kuriems asmenims ASMR garsai gali sukelti mizofoniją (pasišlykštėjimą, pyktį dėl tam tikrų garsų).[4][5] Pastaraisiais metais ASMR reiškinys išpopuliarėjo.[6]
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2010 m. Jennifer Allen, aktyvi interneto forumų dalyvė, pateikė siūlymą šį reiškinį vadinti autonomine sensorine meridionaline reakcija (angl. autonomous sensory meridian response). J. Allen šiuos žodžius parinko manydama, jog jie atitinka šias reikšmes:
- Autonominė – savaiminė;
- Sensorinė – juntamoji;
- Meridianinė – pabrėžianti aštriausiai juntamus pojūčius;
- Reakcija – atsakas į tam tikrus dirgiklius.
2016 m. J. Allen patvirtino, kad šiuos žodžius ji tikslingai parinko siekdama objektyvumo ir klinikinių pojūčio apibūdinimo. Tame pačiame interviu ji aiškino, kad žodį meridianinė ji pasirinko vietoje žodžio orgazmas.[7]
Dirgikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirgikliai dažniausia būna garsiniai ir vizualiniai, sutinkami kasdieniame gyvenime:
- Šnabždėjimas, ramus kalbėjimas;
- Tylūs, pasikartojantys, kasdieniai garsai (pvz., knygos puslapių vertimas, rašymas klaviatūra);
- Maisto ruošos garsai, valgymo, gėrimo garsai;
- Plaukų šukavimas, kirpimas, nagų lakavimas, manikiūro ar pedikiūro procedūros;
- Stuksenimas, tapšnojimas, dažniausia nagais, į plastikinius, medinius, metalinius, stiklinius ir kt. objektus;
- Lėti, tam tikrą veikla išsamiai parodantys vaizdo įrašai.[8]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Poerio, Giulia Lara; Blakey, Emma; Hostler, Thomas J.; Veltri, Theresa (2018). „More than a feeling: Autonomous sensory meridian response (ASMR) is characterized by reliable changes in affect and physiology“. PLOS One. 13 (6): e0196645. Bibcode:2018PLoSO..1396645P. doi:10.1371/journal.pone.0196645. PMC 6010208. PMID 29924796.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ Smith, Stephen D.; Katherine Fredborg, Beverley; Kornelsen, Jennifer (31 May 2016). „An examination of the default mode network in individuals with autonomous sensory meridian response (ASMR)“. Social Neuroscience. 12 (4): 361–365. doi:10.1080/17470919.2016.1188851. PMID 27196787.
- ↑ Fredborg, BK; Clark, JM; Smith, SD (2018). „Mindfulness and autonomous sensory meridian response (ASMR)“. PeerJ. 6: e5414. doi:10.7717/peerj.5414. PMC 6086079. PMID 30123716.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ Schröder, A.; et al. (2013). Fontenelle, L. (red.). „Misophonia: Diagnostic Criteria for a New Psychiatric Disorder“. PLOS One. 8 (1). e54706. Bibcode:2013PLoSO...854706S. doi:10.1371/journal.pone.0054706. ISSN 1932-6203. PMC 3553052. PMID 23372758.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ Edelstein, Miren; Brang, David; Rouw, Romke; Ramachandran, Vilayanur S. (2013-06-25). „Misophonia: physiological investigations and case descriptions“. Frontiers in Human Neuroscience. 7. doi:10.3389/fnhum.2013.00296. ISSN 1662-5161. PMC 3691507. PMID 23805089.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - ↑ Allison M., Jason K. (2016). ASMR videos are the biggest YouTube trend you've never heard of Google.com
- ↑ Richard, Craig (17 May 2016). „Interview with Jennifer Allen, the woman who coined the term, 'Autonomous Sensory Meridian Response' (ASMR)“. ASMR University. Nuoroda tikrinta 19 December 2016.
- ↑ Barratt, EL; Spence, C; Davis, NJ (2017). „Sensory determinants of the autonomous sensory meridian response (ASMR): understanding the triggers“. PeerJ. 5: e3846. doi:10.7717/peerj.3846. PMC 5633022. PMID 29018601.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)