Automatas (ginklas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

TKB-059.

Automatas (angl. Assault rifle) – automatinis ginklas, šaudantis tarpinės galios šoviniais (silpnesniais, nei kulkosvaidžių, bet galingesniais, nei pistoletų). Veikimas paprastai pagrįstas dujų išvedimu iš vamzdžio, taiklaus šaudymo nuotolis – 200-400 metrų arba daugiau. Esminiai privalumai, lyginant su pistoletais-kulkosvaidžiais – didesnis, nei 100 m taiklaus šaudymo nuotolis, didelė kulkų pramušamoji galia. Lyginant su šautuvais, dėl didelės šaudymo spartos yra tinkami artimam mūšiui. Lyginant su kulkosvaidžiais, pasižymi mažesne mase, nedidele kaina ir didesniu patikimumu.

Kai kuriose klasifikacijose automatai vadinami šturmo šautuvais (assault rifle)

Pirmieji automatų prototipai buvo sukurti XIX a. pabaigoje (Cei-Rigotti šautuvai, Italijoje). Pirmieji, gaminti serijiniu būdu, buvo XX a. pradžioje Rusijoje 6,5 mm kalibro V. Fiodorovo automatai, sukurti 1916 ir naudoti per I Pasaulinį karą ir Rusijos pilietiniame kare ir šiek tiek - Žiemos kare.

Tarpukario laikotarpyje automatus aktyviai kūrė Vokietijos inžinieriai. Pirmieji sėkmingi, serijiniu būdu gaminti bei kare panaudoti automatai buvo Hugo Schmeisser 1938–1941 Vokietijoje sukurti Sturmgewehr 44 (MP-44, St-44), po Antrojo pasaulinio karo automatai tapo pagrindine pėstininkų ginklų rūšimi.

Žinomiausi automatai – rusiški „kalašnikovai“ (AK-47 ir AK-74) ir amerikietiški (M16 ir M4).