Autologinė kamieninių kraujo ląstelių transplantacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Autogeninė kaulų čiulpų transplantacija – tokia kaulų čiulių transplantacijos rūšis, kai ligonis, t. y. recipientas, pats yra kaulų čiulpų donoras.

Tokia transplantacija tinka, kai sergantis žmogus yra remisijoje arba, kai liga nėra pažeidusi kaulų čiulpų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžys, Hodžkino, ne Hodžkino limfomos, smegenų augliai, arba, kai ne daugiau kaip 30% kaulų čiulpų yra infiltruota piktybinėmis ląstelėmis.

Svarbūs gydymo aspektai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kamienines ląsteles rinkti prieš gydymą;
  • Patikrinti, ar ne pati kamieninė ląstelė pažeista;
  • Kokioje aplinkoje yra kamieninės ląstelės;
  • Po chemoterapinio gydymo rinkti ląsteles - tokiu atveju išliks tik sveikos ląstelės; po indukcinės chemoterapijos – sumažės naviko masė, bus pasiekta remisija. Renkant kamienines ląsteles po chemoterapijos – geresni autologinės kaulų čiulpų transplantacijos rezultatai. 

Autogeninės kaulų čiulpų transplantacijos fazės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stimuliacijos fazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Inkaras“ laiko kamienines ląsteles prie stromos kaulų čiulpuose.

Pirmiausiai skiriama granuliocitų kolonijas stimuliuojančių faktorių (G-KSF) – taip skatinama mielopoezė, kamieninės ląstelės iš kaulų čiulpų migruoja į periferinį kraują. Bet jeigu ir didinant dozę - neefektyvu, tada naudojami kiti, nauji stimuliuojantys vaistai.

Penktą stimuliacijos dieną – galima patikrinti kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje ir galima pradėti rinkti ląsteles.

Kraujodaros vieta – ilgųjų kaulų diafizės (būdinga labiau jauniems žmonėms), klubakaulis.

Separatorius – centrifūga (aferezatas; aferezė – tyrimo pavadinimas), masių gradiento pagrindu atskiria monomorfonuklearų (MMN) sluoksnį į specialų maišelį - taip gaunamas MMN sluoksnis, turtingas kamieninėmis ląstelėmis. Po to tikriname maišelio turinį, kamieninių ląstelių koncentraciją. Mažiausia koncentracija: 2x10*6/kg recipiento kūno masės (tada jau bus efektyvu).

CD34+ – pagal šį markerį atskiriame, ar tai kamieninės ląstelės.

Kamieninių ląstelių gali prireikti kelioms transplantacijoms. Kamieninės ląstelės išlieka gyvybingos 72 val. po surinkimo pabaigos. 

Mobilizacijos etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chemoterapijos fazė;
  2. Stimuliacijos fazė (G-KSF);
  3. Kamieninių ląstelių surinkimo fazė (aferezė - 1, 2 ar 3 kartus atliekama).

Transplantacijos etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Supraletalių megadozių chemoterapijos fazė;
  • Kamieninių ląstelių infuzijos fazė.

Sekantis gydymo etapas - chemoterapijos kurso paskyrimas - supraletalių megadozių chemoterapija (kad būtų visiškai sunaikintos navikinės ląstelės). Pasekmės - navikas visiškai sunaikinamas, tačiau taip pat sunaikinama ir normali kraujodara, todėl toliau, norint atstatyti kraujodarą, yra taikoma kamieninių ląstelių infuzija. 

Kamieninės ląstelės šaldomos (procesas trunka apie 6-7 val., ląstelės užšaldomos -100 C, sumaišomos su azoto oksidu, prieš tai ląsteles sumaišius su specialiais konservantais). Transplantacijai galima naudoti 10 metų senumo užšaldytas kamienines ląsteles. Kamieninės ląstelės prigyja vidutiniškai per 14 - 15 dienų.

Kartais po kamieninių ląstelių transplantacijos pasireiškia šalutiniai poveikiai - jie atsiranda būtent dėl konservantų, su kuriais yra sumaišomos kamieninės ląstelės. 

Kondicionavimas (paruošimas)

Kamieninės ląstelės atšildomos vonelėje (38 C), atliekama infuzija. Nėra indikacijų, kaip infuzuoti (galima į veną – centrinę ar periferinę).

„Home'ingas“ – vadinamasis „namų efektas“, kai po infuzijos į periferinę ar centrinę veną, kamieninės ląstelės patenka būtent į kaulų čiulpus, ten prigija ir dauginasi.

Jei yra fokalinis (židininis) kaulų čiulpų pažeidimas, kamieninei ląstelei gali būti sunku surasti tinkamą stromą kaulų čiulpuose prisitvirtinti. 

Esminiai autologinės kaulų čiulpų transplantacijos aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis gydantis veiksnys – chemoterapija, o kamieninės ląstelės – tik atstato kraujodarą, bet neturi antinavikinio poveikio.

 

Autologinės KČ transplantacijos pranašumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Leidžia pritaikyti supraletales chemoterapines dozes ir atstatyti kraujodarą (tai vienintelis būdas);
  • Visiškai sunaikinama likutinė navikinė liga (didelis gydymo efektyvumas);
  • Chemoterapija gali įveikti dalinį biologinį atsparumą (bet jeigu navikas visiškai nejautrus chemoterapijai – reikia kito gydymo būdo). 

Autologinės KČ transplantacijos trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jei navikinės ligos daug – neefektyvu, nes bus neįveikta didelė naviko masė;
  • Absoliutaus biologinio atsparumo – neįveiks;
  • Letališkumas – su transplantacija susijęs mirtingumas (1-5% atvejų, priklauso nuo remisijos, būklės, ligos diagnozės ir kitų veiksnių):
    1. organizmas yra jautresnis infekcijoms, kuomet taikant supraletalių megadozių chemoterapiją yra sunaikinama kraujodara, tačiau imuninė sistema atsistato pritaikius G - KSF infuziją;
    2. labai retai – dėl kaulų čiulpų transplantato neprigijimo;
    3. dėl chemoterapijos toksiškumo; 

Autologinės KČ transplantacijos indikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Standartinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaunamas labai didelis pranašumas, lyginant su kitais gydymo metodais, pasiekiamos ilgos remisijos. Gydymas taikomas esant Hodžkino ir ne Hodžkino limfomai (kraujo sistemos navikams), mielominei ligai, ūminėms leukemijoms.

Tiriamosios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar nėra klinikinių duomenų, kad tai turėtų būti kasdieninė praktika, tačiau galėtų būti taikoma transplantacija esant: sarkomai, solidiniams navikams, germinatyviniams navikams, krūties, kiaušidžių vėžiui, autoimuninėms ligoms (nesusijusioms su navikais).

Autoimuninės ligos - tai iškreiptas imuninės sistemos atsakas, reakcija į antikūnus ir organus (pvz.: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, išsėtinė sklerozė, I tipo cukrinis diabetas).