Aulakogenas
Aulakogenas (sen. gr. aulax – 'vaga' ir genos – 'gimimas') – didelė pailgos formos Žemės plutos platformos tektoninė įduba, kurios ilgis siekia keliolika šimtų kilometrų, o gylis – kelis kilometrus.[1]
Susiformuoja dėl gilių paralelinių Žemės plutos lūžių,[1] ten, kur būta rifto, šiam netekus tektoninio aktyvumo.[2] Aulakogenai yra pripildyti seniausių nuosėdinių uolienų, nes susiformavo pirminiame platformų raidos etape.[1] Juose slūgsantys vulkaninių bei nuosėdinių uolienų sluoksniai esti horizontalūs arba truputį raukšlėti.[2] Horstų esama sudėtinguose aulakogenuose (tarp jų Šiaurės Amerikos platformoje esantis Vičitos aulakogenas).[1] Vienas iš aulakogenų – Ukrainoje esanti Donecko įduba.[1]
Terminą 1946 m. pasiūlė SSRS geologas Nikolajus Šatskis.[3][4]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Aulakogenas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 470 psl.
- ↑ 2,0 2,1 Aulakogenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-02-27.
- ↑ Shatski, Nicholas S (1946). The Great Donets basin and the Wichita System; comparative tectonics of ancient platforms. Geology Series, No. 6. Akademiia Nauk SSSR Doklady. pp. 57–90.
- ↑ Burke, K (1977-05). „Aulacogens and Continental Breakup“. Annual Review of Earth and Planetary Sciences. 5: 371–396. Bibcode:1977AREPS...5..371B. doi:10.1146/annurev.ea.05.050177.002103.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)