Augusts Skadiņš
| Augusts Skadiņš | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1902 m. kovo 6 d. Košragas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1945 m. birželio 1 d. (43 metai) Jelgava, Latvijos TSR |
| Tautybė | lyvis |
| Veikla | literatas, folkloro žinovas |
| Alma mater | Tartu mokytojų seminarija |
Augustas Skadinis (lyv. August Skadiņ, latv. Augusts Skadiņš, 1902 m. kovo 6 d. – 1945 m. birželio 1 d.) – lyvių literatas ir folkloro pateikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Košrage Andrejo ir Gerdos Skadinių šeimoje. Augusto Skadinio motina Gerda buvo kilusi iš pasiturinčios šeimos, ji buvo Košrago kaimo Žuokų sodybos šeimininkų Gūtmanių duktė ir jos tėvui esą priklausę keturi laivai. Andrejus ir Gerda Skadiniai taip pat buvo pateikėjai estų ir suomių kalbininkams.[1]
Išsilavinimą įgijo Tartu mokytojų seminarijoje, vėliau mokėsi Liaudies aukštosios mokyklos Liepojos skyriuje. Baigęs mokslus A. Skadinis tarnavo Latvijos prezidento J. Čakstės sargybos pulke. Po privalomosios karo tarnybos A. Skadinis liko virštermininėje tarnyboje ir jį perkėlė į Liepoją. Ten šeima gyveno netoli Liepojos karo uosto. A. Skadiniui ir jo žmonai Veronikai gimė dukterys Visma ir Helga. A. Skadinis dirbo Liepojos kariuomenės sandėliuose, taip pat geležinkelininku Mazirbėje ir Rygoje, buvo laikraščio „Jaunākās ziņas“ („Naujausios žinios“) darbuotojas, dirbo prekyboje.[1]
Buvo didelis folkloro žinovas. A. Skadinis daugiausia prisimenamas kaip lyvių poetas, bet iš tiesų eilėraščių parašė mažai. 1921 m. jau „Pirmojoje lyvių skaitymo knygoje“ („Ežmi Līvәd lugdәbrōntәz“) galima rasti A. Skadinio tekstų. 1922 m. „Antrojoje lyvių skaitymo knygoje“ („Toi līvәd lugdәbrōntәz“) spausdinamas jo pasakojimas „Senieji lyvių laikai“; šios skaitymo knygos sudarytojas nenurodomas, tačiau tikėtina, kad tai buvo tuo metu Tartu mokęsis A. Skadinis.[1][2] 1923 m. A. Skadinis pats sudarė, tiksliau – parašė, „Trečiąją lyvių skaitymo knygą“ („Kolmәz līvәd lugdәbrōntәz“,[2] 20-ies puslapių), kuri buvo išleista Tartu. Knygos leidybą parėmė Estijos blaivybės draugija, o tai lėmė knygos turinio tematiką – kovą su alkoholio vartojimu. Nors tematiškai vienodi tekstai sunkiai skaitomi, proza iš literatūrinės pusės nėra tokia peiktina. Iš tiesų būtent A. Skadinis laikytinas vienu produktyviausių lyvių prozininkų. Prozininkų lyvių literatūroje buvo nedaug. Be to, turbūt darbo patirtis geležinkelyje jį įgalino parašyti vieną dramatiškiausių apsakymų lyvių literatūroje „Beveik mirties naguose“, kuriame pasakojama apie traukinio katastrofos išvengimą. Apsakymas kupinas dinamikos ir yra šiuolaikiškas, kas apskritai lyvių literatūroje reta. A. Skadinis parašė lyvių dramaturgijoje kol kas vienintelę originalią pjesę lyvių kalba „Vanā Rānda“ („Senasis Randa“, pastatyta 1923 m.).[1][3]
Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Jelgavoje dviaukščiame mediniame name. 1944 m. vasarą per didįjį Jelgavos gaisrą sudegė visas šeimos turtas, bet jiems patiems pavyko išsigelbėti. A. Skadinis norėjo emigruoti į Švediją, tačiau nepavyko.[1]
Palaidotas Jelgavos Miško kapinėse.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 M. Laukmane (2022). S. Balode (red.). „Augusts Voldemārs Skadiņš“. dizlaudis.mozello.lv. Nuoroda tikrinta 2025-07-21.
- ↑ 2,0 2,1 J. Valge (sudarytojas) (2021). „Emakeele Selts ja sugulaskeeled“ [Gimtosios kalbos draugija ir giminingos kalbos (aut. T. Tuisk)]. Emakeele Selts 1920–2020 [Gimtosios kalbos draugija 1920–2020 m.] (PDF) (estų). Tallinn: AS Pakett trükikoja. p. 399. ISBN 978-9949-9222-8-4. Nuoroda tikrinta 2025-08-06.
- ↑ „Augusts Skadiņš“. Livones.net. 2006-06-07. Suarchyvuotas originalas 2025-05-24. Nuoroda tikrinta 2025-07-23.