Audrius Plioplys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Audrius V. Plioplys
Audrius V. Plioplys portrait.jpg
Gimė 1951 m. Toronte, Ontarijo provincijoje, Kanadoje
Gyven. vieta Jungtinės Amerikos Valstijos
Veikla Menas, vaikų neurologija, neuromoksliniai tyrimai
Išsilavinimas Čikagos universitetas (fizikos ir chemijos studijos, medicinos mokslų daktaras); savarankiškos meno ir istorijos studijos (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda)

Audrius V. Plioplys (g. 1951 m. Toronte, Ontarijo provincijoje, Kanadoje) yra lietuvių kilmės profesionalus menininkas, neurologas, neuromokslininkas ir visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dr. Plioplys gimė imigrantų iš Lietuvos šeimoje Toronte, Ontarijo provincijoje, Kanadoje. Jo tėvas buvo iš Plioplių kaimo, Kazlų Rūdoje, o motina – iš Plungės. 1962 m. jo šeima persikėlė į Čikagą, Ilinojaus valstiją, JAV. Čia 1968 m. jis su pagyrimu baigė Šv. Ritos vidurinę mokyklą[1].

Iki 1971 m. jis studijavo fiziką ir chemiją Čikagos universitete. Dr. Plioplys vėliau studijavo Pritzkerio medicinos mokykloje, Čikagos universitete ir 1975 m. birželio mėn. gavo medicinos mokslų daktaro laipsnį.

Baigęs Pritzkerio medicinos mokyklą, dr. Plioplys nuo 1975 m. birželio iki 1976 m. birželio mėn. dirbo suaugusiųjų vidaus ligų rezidentu Viskonsino universiteto ligoninėse, Madisone, Viskonsine. Baigęs rezidentūrą dr. Plioplys nebetęsė medicinos mokslų, nes pradėjo menininko karjerą [2] [3].

Meninė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dr. Plioplio polinkis menui užgimė Toronte, kai vaikystės draugas jį supažindino su aliejine tapyba. Tapyba aliejiniais dažais rimtai užsiimti jis pradėjo studijuodamas Čikagos universiteto medicinos mokykloje: kūrė paveikslus, lankėsi muziejuose ir galerijose bei studijavo meno istoriją.

Atminties ciklai, eksponuojamas Čikagos universitete

1976 m., baigęs rezidentūrą, dr. Plioplys nusprendė atsidėti tik menininko karjerai. Jis daug keliavo, tyrinėdamas Šiaurės Amerikos meno kryptis ir mokyklas. Kaip menininkas dr. Plioplys yra visiškai savamokslis.

Jis suorganizavo nemažai parodų, taip pat tyrinėjo lietuvių tapytojo ir kompozitoriaus M.K. Čiurlionio darbus ir pasiekimus[4]. Dr. Plioplys atrado iki šiol nežinotų faktų apie šį Lietuvos menininką, kurie tuo metu buvo publikuoti įvairiuose leidiniuose ir galiausiai buvo įtraukti į jo knygą „Čiurlionis: mintys / thoughts“ [5].

Dr. Plioplys surengė daugiau nei penkiasdešimt individualių parodų, dalyvavo daugiau nei šimte grupinių parodų tarptautiniu mastu. Pirmoji surengta 1978 m. „Washington Project for the Arts“ menų inkubatoriuje, kuris yra Vašingtone, Kolumbijos apygardoje[6].

Meno kūrinio instaliavimas Orientalistikos institute

Čikagoje jo meno kūriniai yra nuolat eksponuojami „Blue Man Group“ teatre, Ilinojaus technologijos institute, Čikagos universitete, „Blackstone“ viešbutyje, Rokfelerio memorialinėje koplyčioje[7], Brukfildo zoologijos sode ir „Beverly Arts Center“ menų centre. Aštuoni kūriniai, įskaitant itin didelės apimties, yra nuolat eksponuojami Amerikos neurologų akademijoje, Mineapolyje. Dr. Plioplio menas buvo ir yra eksponuojamas daugelyje tarptautinių muziejų kolekcijų, įskaitant dailės institutą ir šiuolaikinio meno muziejų Čikagoje, Britų biblioteką Anglijoje, Harvardo universitetą, neurobiologijos tyrimų centrą „Instituto Cajal“ Ispanijoje, nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų ir Lietuvos nacionalinį dailės muziejų[8][9]. Jo meno knygų rinkinys eksponuojamas šiuolaikinio meno muziejuje, esančiame netoli Marselio, Prancūzijoje. Jo instaliacija „Veidrodiniai neuronai“ panaudota ant Oksfordo universiteto knygos „Sąmonė ir socialinės smegenys“ viršelio.

Norėdami pagerbti dr. Plioplio pastangas sujungti meną su neuromokslais bei atsidėkodami už jo keturių šviesos diodų skulptūrų dotaciją, Čikagos universitetas pavadino renovuoto Žinių formavimo instituto pastato įėjimą „Sigitos ir Audriaus Plioplių atriumu“[10]. Tai įvyko 2019 m. gegužės mėnesį.

Neuromokslas/neurologija: karjera ir tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžęs į mediciną, dr. Plioplys turėjo pabaigti rezidentūrą suaugusiųjų neurologijoje. Tai jis padarė Mayo klinikoje, Ročesteryje, Minesotoje (1979-1982 m.). Jo rezidentūros vadovas buvo dr. Jasper Daube, kuris vėliau ėjo Mayo klinikos Neurologijos skyriaus pirmininko pareigas bei buvo Amerikos neurologų akademijos prezidentas. Atlikdamas rezidentūrą šioje klinikoje, dr. Plioplys persiorientavo į vaikų neurologiją.

Po rezidentūros dr. Plioplys persikėlė į Torontą ir dirbo vaikų ligoninėje (angl. „Hospital for Sick Children”). Čia jis baigė „Core II“ bendrosios pediatrijos lygį (nuo 1982 m. iki 1983 m.) bei buvo vyriausiasis vaikų neurologijos skyriaus rezidentas toje pačioje ligoninėje 1983–1984 m.

Po rezidentūros dr. Plioplys Kvebeko miesto Lavalo universitete gavo neuroimunologinių tyrimų stipendiją (finansuojamą Kanados medicinos tyrimų tarybos)[11]. Šiame universitete jis dirbo kartu su dr. R. B. Hawkes nuo 1984 m. birželio mėn. iki 1986 m. birželio mėn.

Dr. Plioplys yra sertifikuotas neurologas tiek JAV (Amerikos psichiatrijos ir neurologijos taryba), tiek Kanadoje (Kanados Karališkasis gydytojų koledžas), turintis specialią kompetenciją vaikų neurologijos srityje[3].

Po šios mokslinės patirties dr. Plioplys pradėjo dirbti neurologu ir tyrėju neuromokslų srityje vaikų ligoninėje Toronte (angl. „Hospital for Sick Children“). Tuo metu jis taip pat buvo Toronto universiteto Neurologijos katedros docentas. Jis dirbo ne tik su bendrąja vaikų neurologija, bet ir su autizmu sergančiais vaikais, šios ligos tyrimais ir gydymu[11]. Dr. Plioplys buvo vienas pirmųjų pradėjusių tyrimus dėl autizmo imunologinių priežasčių bei buvo imunine sistema pagrįstos gydymo programos pradininkas[12] [13]. Jo tyrimų laboratorija, įsikūrusi „Surrey Place“ centre, Toronte, naudojo neuroimunologinius metodus vaikų smegenų vystymosi tyrimui ir centrinės nervų sistemos sutrikimų priežasčių analizei. Daugelis jo tyrimų vedė į galimas Alzheimerio ligos vystymosi priežastis[14].

1990 m. dr. Plioplys persikėlė į Čikagą, kur įkūrė Alzheimerio tyrimų laboratoriją (angl. „Alzheimer Disease research laboratory”). Čia jis tyrė uždegiminius komponentus kaip galimas šios ligos priežastis. Be to, jis įsteigė ir vadovavo Alzheimerio ligai skirtiems skyriams (angl. „Alzheimer Disease Clinics”) Michaelio Reese ir Mercy ligoninėse. Šiose ligoninėse buvo vertinamas bandomųjų vaistų poveikis. Tuo metu dr. Plioplys buvo ir Ilinojaus universiteto Neurologijos katedros docentas[15].

Dr. Plioplys 20 metų skyrė sunkiai cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams ir paaugliams. Jis buvo septynių vaikų ir paauglių kvalifikuotos slaugos įstaigų, išsibarsčiusių po Čikagą, medicinos direktorius[3]. Su puikia priežiūra, kurią teikė kvalifikuotos slaugytojos, dr. Plioplio vadovaujamose klinikose buvo užfiksuoti geriausi pasaulyje išgyvenamumo rodikliai šios srities pacientų tarpe[16] [17]. Šie klinikiniai laimėjimai buvo ne kartą cituojami dr. Swaimano dviejų tomų išskirtiniame leidinyje „Vaikų neurologija: principai ir praktika“.

Dr. Plioplys buvo pirmasis išbandęs liemenės ir inhaliacijos terapijų programas, skirtas užkirsti kelią cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams susirgti plaučių uždegimu[18] [19]. Šie gydymo metodai tapo standartine gydymo metodika vaikų ligoninėse ir intensyvios terapijos skyriuose visoje Šiaurės Amerikoje[20].

Be to, dr. Plioplys sukūrė vienintelę Čikagoje lėtinio nuovargio sindromo įvertinimo ir gydymo programą, kuri 10 metų buvo vykdoma Mercy ligoninėje[21]. Ši programa gavo daugiau kaip 2 mln. dolerių mokslinių tyrimų stipendijų ir buvo minima 25 moksliniuose straipsniuose ir pranešimuose[3].

Dr. Plioplys yra Amerikos medicinos direktorių asociacijos pediatrinės ilgalaikės priežiūros skyriaus įkūrėjas ir buvęs pirmininkas[22]. Jis taip pat buvo Amerikos psichiatrijos ir neurologijos tarybos vaikų neurologijos ekspertas.

Dr Plioplys buvo 14 medicinos žurnalų ir stipendijų tyrimams skyrimo recenzentas. Recenzentas tokiose įstaigose kaip: Nacionalinis sveikatos, maisto ir vaistų administravimo institutas, „Wellcome Trust“ (Londonas, Jungtinė Karalystė), JAV oro pajėgų mokslinių tyrimų biuras, JAV Teisingumo departamento vykdytos imunizacijos programos recenzentas. Taip pat dr. Plioplio tyrimų ataskaitos buvo cituojamos daugelyje leidinių, tokių kaip: „New England Journal of Medicine“, „Proceedings of the National Academy of Sciences“ ir „New York Times“[3].

Teisinės konsultacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dr. Plioplys buvo kviečiamas duoti ekspertinius parodymus bylose, susijusiomis su medicina. Daugumos šių konsultacijų pagrindas buvo jo patirtis, susijusi su neurologinėmis ligomis sergančių vaikų gyvenimo trukme. Atsižvelgdamas į įvairias ataskaitas, kuriose nurodoma labai trumpa sunkia cerebrinio paralyžiaus forma sergančių vaikų gyvenimo trukmė bei įvertinęs savo paties klinikinę patirtį vaikų slaugos ir gydymo įstaigose, dr. Plioplys paskelbė savo išvadas 1998 m. Nuo tada ir iki šiol jo tyrimai leidžia išlaikyti geriausius sunkiai cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų išgyvenamumo rodiklius pasaulyje su sąlyga, kad bus teikiama aukštos kokybės medicininė priežiūra[23][17].

Pagrindinė priežastis, kodėl teismo bylose buvo konsultuojamasi su dr. Pliopliu, buvo žalos atlyginimas: teismo metu nustatomos būsimos medicininės priežiūros išlaidos sergančiam žmogui. Bendros išlaidos labai skiriasi, jei tikėtina gyvenimo trukmė bus 20 metų palyginti su 50 metų. Visose savo konsultacijose dr. Plioplys pateikė sąžiningus gyvenimo trukmės įvertinimus, kurie beveik visada būdavo ilgesni, nei nurodydavo kitos pusės teisininkai ir ekspertai. Dr. Plioplio parodymai suteikė pakankamą finansavimą būtinai priežiūrai, kurios reikia neįgaliems vaikams. Dėl jo ekspertinių išvadų buvo suteikta daugiau nei 500 mln. dolerių finansinės paramos neįgaliems asmenims.

Projektas „Viltis ir dvasia”[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 ir 2012 metus dr. Plioplys vykdė projektą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į Stalino (Sovietų Sąjungos lyderio) režimo įvykdytus žiaurumus. Projektas buvo pavadintas „Viltis ir dvasia“ (angl. „Hope and Spirit“) ir buvo eksponuojamas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (angl. „Balzekas Museum of Lithuanian Culture“) Čikagoje. Jis buvo skirtas paminėti 70-ąsias masinių trėmimų iš Baltijos respublikų į Sibirą metines ir pagerbti tų siaubingų įvykių aukas. Keturi iš dr. Plioplio giminaičių mirė per NKVD tardymus ir dvylika buvo ištremti į Sibirą.

„Viltis ir dvasia“ projektą sudarė meno ir fotografijos kūrinių eksponavimas, filmų peržiūros, knygų pasirašymas, poezijos skaitymai, paskaitos ir parodos su tikrais istoriniais reliktais. Projekto svetainė vis dar yra periodiškai atnaujinama ir papildoma nauja medžiaga apie stalinizmo atgimimą Rusijoje, JAV ir kitose šalyse.

Už šį projektą dr. Plioplys Amerikos lietuvių bendruomenės 2012 m. buvo pripažintas „Metų žmogumi“[1] [24].

Archyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikagoje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, įkurtas „Dr. Audriaus V. Plioplio“ archyvas. Čia saugomi ne tik jo meninių pasiekimų dokumentai ir pavyzdžiai, bet ir visos jo neurologijos ir neuromokslinių tyrimų bylos bei daugelis kitų dalykų.

Šiame archyve saugomi jo dokumentai ir darbai, susiję su neurologija ir neuromokslais. Tai jo klinikinio ir tiriamojo darbo su autizmu bylos, neuroimunologinių ir Alzheimerio ligos priežasčių tyrimų darbai bei teisinių konsultacijų bylos.

Be dr. Plioplio dokumentų ir meno kūrinių pavyzdžių, šiame archyve taip pat saugomas daugiau nei 40-ties originalių fotografijų rinkinys iš Sibiro tremties vietų, kurias aštuntajame dešimtmetyje įamžino Juozas Kazlauskas. Šiame archyve taip pat yra unikali lietuviškos judaikos kolekcija ir didžiausia Šiaurės Amerikoje lietuviška numizmatinė kolekcija.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dr. Plioplys buvo du kartus vedęs. Jis turi keturis vaikus: Aušrinę Plioplys, Mildą Plioplys, Audrių Plioplys II ir Hillary Plioplys [15].

Apdovanojimai ir įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
  • Apdovanojimas už tyrimus ir geriausią jų pristatymą Šiaurės Vakarų pediatrų draugijos susirinkime, Mineapolyje, Minesotoje, 1981 m.
  • Pirmininkavimas Tyrimų peržiūros komitetui: autizmo neuroimunologija; Nacionalinis sveikatos institutas, Bethesda, Merilendas, 1994 m.
  • Pirmininkavimas Tyrimų peržiūros komitetui: Alzheimerio ligos neuroimunologija; Nacionalinis sveikatos institutas, Bethesda, Merilendas, 1994 m.
  • Pirmininkavimas fakulteto paraiškų peržiūros komitetui, Jordanijos universitetas, Amanas, Jordanija, 1995 m.
  • Amerikos medicinos direktorių asociacijos apdovanojimas už indėlį į ilgalaikės pediatrinės priežiūros sritį, 2003 m.
  • Apdovanojimai iš Jordanijos pediatrų draugijos (Amanas, Jordanija, 1995 m.), Vaikų reabilitacijos instituto (Čikaga, 2001 m.) bei Filipo J. Roko centro ir mokyklos (Glen Ellyn, 2003 m.);
  • Amerikos vartotojų tyrimų tarybos nuo 2004 m. iki 2010 m. rinktas kaip vienas iš „Amerikos geriausių gydytojų“.
  • Balzeko lietuvių kultūros muziejaus (Čikaga, Ilinojus) „Metų žmogaus” apdovanojimas, 2012 m. skirtas už projekto „Viltis ir dvasia“ organizavimą.
  • Lietuvos gydytojų asociacijos premijos laureatas už tai, kad atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvos gydytojus (Kaunas, Lietuva, 2017 m.).
  • Penkios neurologijos / neuromokslinių tyrimų stipendijos.
  • Dešimt neurologijos / neuromokslinių tyrimų dotacijų, kurių bendras finansavimas buvo 2,8 mln. USD.
  • Čikagos universitetas dr. Plioplio ir jo žmonos garbei pavadino trijų aukštų renovuoto Žinių formavimo instituto įėjimą „Sigitos ir Audriaus Plioplių atriumas“, 2019 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 [https://www.stritahs.com/st-rita-of-cascia-high-school/dr-plioplys-68-to-speak-at-st-rita Dr. Audrius Plioplys ’68 Presents Letters from Siberia to St. Rita Students], Alumni news, March 22, 2012.
  2. Up close and personal with Audrius V. Plioplys, MD visual artist and neurologist, Neurology Today, May 2002.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Audrius V. Plioplys, Pediatric Life Care Planning and Case Management, p.37, 2004.
  4. 1910 EXHIBIT OF PAINTINGS BY ČIURLIONIS IN PARIS, LITUANUS LITHUANIAN QUARTERLY JOURNAL OF ARTS AND SCIENCES Volume 24, No.2 - Summer 1978.
  5. American Academy of Neurology; AANnews Volume 25 Issue 9 September 12 Archyvuota kopija 2019-10-06 iš Wayback Machine projekto., AAN Member Donates Artwork for New AAN Headquarters.
  6. The art work of Audrius V. Plioplys, Lituanus, Lithuanian quarterly journal of arts and sciences, Volume 34, No. 3 - Fall 1988.
  7. Audrius V. Plioplys on the blurring line between art and neurology, UChicagoarts, February 13, 2013.
  8. KRONIKA: PARODOS IR RENGINIAI LIETUVOS MUZIEJUOSE, „LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 M. NR. 1–2 / Rytai–Vakarai
  9. PARODOS, 7 meno dienos 2004-09-03 Nr. 626
  10. Plioplys art exhibit soars in atrium, The Beverly Review, Jun 11, 2019.
  11. 11,0 11,1 [http://plioplys.com/wp-content/uploads/2016/06/Congress-Quarterly_2016.pdf Compatible Worlds: The Work of Audrius Plioplys], Congress Quaterly, Congress of Neurological Surgeons, Fall 2016
  12. Intravenous immunoglobulin treatment of children with autism, US National Library of Medicine National Institutes of Health, J Child Neurol. 1998 Feb;13(2):79-82
  13. Immunological Dysfunction in Autism Spectrum Disorder: A Potential Target for Therapy, Review: Marchezan J., Winkler dos Santos E.G.A., Deckmann I., Riesgo R.S. Neuroimmunomodulation 2018;25:300–319
  14. Diagnosis and Treatment of Autism, Autism: Immunological investigation, p.133-135; p.308-309
  15. 15,0 15,1 Brain art, University of Chicago magazine, July/August 08' Volume 100, Issue 6
  16. Life expectancy for people with disabilities, Professor of Neurological Rehabilitation M P Barnes, p.23, May 2007.
  17. 17,0 17,1 Survival rates among children with severe neurologic disabilities, Audrius V. Plioplys, Irene Kasnicka, Shelley Lewis, Debbie Moller, February 1998, Chicago
  18. Poster 14: Cost savings of pulmonary vest therapy1, Audrius V. Plioplys, Jone Ebel, Irene Kasnicka, Published 2003
  19. Pulmonary vest therapy in pediatric long-term care, J Am Med Dir Assoc. 2002 Sep-Oct;3(5):318-21, Plioplys AV1, Lewis S, Kasnicka I.
  20. Airway-Clearance Techniques in Children and Adolescents with Chronic Suppurative Lung Disease and Bronchiectasis, Front Pediatr. 2017; 5: 2. Published online 2017 Jan 24. doi: 10.3389/fped.2017.00002
  21. Diagnosing and treating chronic fatigue syndrome, DR SARAH MYHILL, UPPER WESTON, LLANGUNLLO, KNIGHTON, POWYS LD7 ISL, p. 75 October 2007: 24th Edition
  22. Vulnerable Populations in the Long Term Care Continuum, Autoriai: Paul R. Katz, MD, Mathy Doval Mezey, Marshall B. Kapp p.109 Audrius V. Plioplys; Volume 5 2004
  23. Life Expectancy Determinations: Cerebral Palsy, Traumatic Brain Injury, and Spinal Cord Injury Analysis and Comparison, Journal of Life Care Planning, Vol. 11, No. 3, (25-40)
  24. Local man's work helps set record straight for history, The Beverly Review, December 14, 2011.