Audiofilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Audiofilas – žmogus, kuris domisi aukštu garso kokybės atkūrimu įvairioje garso aparatūroje.

Audiofilų bendruomenėje, bendru sutarimu, pagrindinis tikslas yra atkurti kuo realistiškesnį garsą namų sąlygomis. Realistiškumo siekiama tokio, kad, pavyzdžiui, klausant muzikos kambaryje, atrodytų, kad atlikėjas čia pat ir atlieka kūrinį. Tačiau tai pasiekti yra gan sunku ir savaime suprantama viskas priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo pačio įrašo kokybės.

Dažniausiai naudojama garso atkūrimo technika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Garso kolonėlės, kurios turi aukštos kokybės įvairių tipų garsiakalbius – elektrostatinius, dinaminius, plazminius ir kt. Taip pat kolonėlių atkuriama garso kokybė ir realistiškumas priklauso nuo garsiakalbio gamybos medžiagos ir jų atitinkamo pastatymo pozicijos klausomojoje erdvėje.
  • Ausinės, kurios turi aukštos kokybės garsiakalbius.
  • Garso stiprintuvai – prietaisai, skirti stiprinti garso atkūrimo dažnį ir išlaikyti jį „švarų“.
  • CD grotuvai, gramofonai bei kompiuteriai.

Garso šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtumas garso dažnio spektrogramoje tarp kompresijos metu nepraradusio (viršuje, FLAC) ir praradusio (žemiau, MP3 128 kbps) kokybę formatų.

Dažniausiai šie įrašai yra tiesioginės skaitmeninės CD diskų ir vinilinių plokštelių kopijos (angl. rip), atitinkančios originalią įrašo kokybę. Jie skirstomi į 2 grupes – kompresijos metu nepraradusius (angl. lossless) ir praradusius (angl. lossy) garso kokybę. Populiariausias šiuo metu sukompresuoto garso įrašo formatas yra FLAC, kuris kompresijos metu dėl mažesnio failo dydžio nepraranda originalios garso kokybės. Kitas populiarus kompresijos formatas – MPEG-1 (dar kitaip MP3), kuris praranda garso kokybę kompresijos metu negrįžtamai.

Skaitmeninių įrašų kompresijos formulė būtų tokia: kompresija nepraradusi kokybės -> kompresija praradusi kokybę. T.y. nerekomenduojama konvertuoti jau kompresijos metu praradusius kokybę formatus atvirkščiai (pvz., MP3 -> FLAC), nes tai visiškai neturės jokios įtakos įrašo kokybės padidinimui.

Audiofilai beveik visuomet renkasi kompresijos metu nepraradusius kokybės skaitmeninius formatus, nes su pakankamai gera garso aparatūra, įmanoma aiškiai girdėti skirtumą lyginant su jų analogais.

Kiti aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis žmonių teigia, kad būti audiofilu yra finansiškai brangus malonumas. Smulkiausia garso technika, įvairūs aukštos kokybės jungties laidai ir tvarkinga priežiūra kainuoja sąlyginai daug, o kai kurių aukščiausios klasės ausinių kaina siekia net 16 tūkst. JAV dolerių.[1]

Taip pat yra teigiama, kad ne visi žmonės vienodai sugeba atskirti atkuriamą garso kokybę. Pavyzdžiui, žmogus turintis jautresnius ausų būgnelius bei klausą, intensyvioje muzikoje gali girdėti papildomus smulkius, tylesnius atkartojamus garsus, ko kitam to padaryti deja nepavyks. Šis teiginys yra kone kontroversiškiausias audiofilų bendruomenėje, nes tai patikrinti ir įrodyti ne visuomet įmanoma.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://gizmodo.com/5974955/sennheiser-orpheus-he90-first-listen-so-this-is-what-16000-headphones-sound-like