Audinių apdaila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Audinių apdaila arba audinių taurinimas – technologiniai procesai, kuriais gerinama audinių išvaizda bei jų savybės.

Technologijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Audinių apdaila būna cheminė (šlapioji) ir mechaninė (sausoji). Cheminė apdaila – plovimas, balinimas, merserizavimas, karbonizavimas, vėlimas, audinių dažymas, audinių marginimas, apretavimas. Mechaninė apdaila – šiaušimas, kirpimas, kalandravimas, lyginimas, garinimas (dekatavimas). Prieš cheminę apdailą audiniai dažniausiai svilinami. Taip nuo audinio paviršiaus pašalinami pūkeliai ir siūleliai.

Plovimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plovimu pašalinamos priemaišos (druskos, riebalai, vaškas, verpimo emulsijos, glitas, purvas, tepalo dėmės). Plaunama ploviklių ir šarmų tirpalais, rečiau organiniais tirpikliais. Ištirpusios priemaišos arba susidariusios emulsijos pašalinamos skalaujant karštu, po to šaltu vandeniu. Medvilniniai, lininiai, šilkiniai audiniai plaunami (virinami) 95–130 °C temperatūroje. Augalinės kilmės priemaišos iš grynavilnių audinių šalinamos karbonizavimu. Audiniai įmirkomi 18–20 °C temperatūros 5 % koncentracijos sieros rūgšties tirpale, nuspaudžiami, džiovinami, po to kaitinami 110–115 °C temperatūroje. Suanglėjusios priemaišos išpurtomos, audinys neutralizuojamas šarmo tirpalu ir plaunamas.

Vėlimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilnoniai ir pusvilnoniai audiniai minkštinami ir sutankinami vėlimu. Audiniai įmirkomi silpname šarmo tirpale ir kurį laiką maigomi vėlimo mašinoje. Merserizuoti medvilniniai ir lininiai audiniai įgauna šilkinį blizgesį, lengviau dažomi, geriau sugeria drėgmę, be to, tampa stipresni. Audiniai dažniausiai įtempiami ir apie minutę apdorojami 25–30 % koncentracijos natrio šarmo tirpalu kambario temperatūroje, nuspaudžiami ir skalaujami karštu, po to šaltu vandeniu ir neutralizuojami nelabai koncentruotu sieros rūgšties tirpalu. Audiniai džiovinami garu šildomais cilindrais arba karštu (80–120 °C) oru džiovinimo ir tempimo mašinose. Jose galima reguliuoti ir audinio plotį.

Terminis procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminiu fiksavimu gerinamos daugelio dirbtinio pluošto audinių savybės. Jie mažiau traukiasi skalbiami, ne tokie glamžūs, lengviau lyginami. Audiniai kaitinami 180–200 °C oru arba 110–130 °C garais ir vandeniu.

Kitos procedūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaušimu audinio paviršiuje sudaromas pluošto pūkelių sluoksnis. Šiaušiami vilnoniai ir pusvilnoniai paltiniai audiniai, medvilniniai (flanelė) audiniai ir trikotažas. Kirpimu sulyginamas audinio paviršiaus pūkas ar pašalinami audinio išvaizdą gadinantys pluošteliai, mazgeliai ar siūlai. Kalandravimu audiniai lyginami, įspaudžiamas raštas; jie tampa blizgūs ar matiniai, standesni ar minkštesni. Audinys leidžiamas tarp besisukančių velenų (kalandrų). Presavimu ir lyginimu išlyginami ir sutankinami vilnoniai audiniai. Garinimu audiniai išlyginami, pašalinamas blizgesys. Po garinimo jie įgauna pastovius matmenis. Dažnai audiniai apdorojami tolydiniu būdu – audinio juosta nuosekliai leidžiama per keletą mašinų, atliekančių tam tikras apdailos operacijas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julė KiverienėAudinių apdaila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 186 psl.