Aušrininkai (LSMO)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aušrininkai – Lietuvos socialistinės moksleivijos organizacija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinta pagal žurnalą „Aušrinė“, prie kurio glaudėsi jos nariai, pradėti vadinti aušrininkais. Veikė 19101936 metais, iš pradžių Vilniuje, 19151919 m. Voroneže, nuo 1919 m. visoje Lietuvoje.

Vietinių organizacijų politinė orientacija buvo labai įvairi, nuo marksistinių iki liberalių, tačiau jungė jas antiklerikalinės pažiūros. 1917 m. balandžio 5 – 6 d. Voroneže vykusioje konferencijoje suformuotos pagrindinės organizacijos nuostatos – individualizmas, demokratija, socializmas.

1920 m. pavadinta Lietuvos socialistinės moksleivijos organizacija „Aušrinė“, oficialiai įregistruota 1922 m. kovo 11 d. 19201923 m. įvyko 8 konferencijos.

Organizacijoje buvo 14 kuopų. Po 1926 m. valstybės perversmo daugelis aušrininkų buvo persekiojami. 1929 m., po pasikėsinimo į ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą, 26 aušrininkai, turėję ryšių su pasikėsinimo dalyviais, buvo suimti ir karo lauko teismo nuteisti kalėti. Iš valdžios pašalinus A. Voldemarą, dauguma nuteistųjų iki 1931 m. paleisti.[1] 1936 m. organizacijos veikla buvo uždrausta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romas Šarmaitis. Pasikėsinimas // Andrius Bulota, Limuzinas Nr. 4: dokumentinė apysaka. Vilnius: Vaga, 1977