Atsargioji sueitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atsargioji sueitis (lot. coitus reservatus; arba Karecos metodas) – ypatingas sueities būdas, kai vyro varpa įstumiama makštin, tačiau frikciniai judesiai neatliekami, o partneriai nesiekia fiziologinio orgazmo. Šis metodas minimas senovės indų šaltiniuose, kurių įsitikinimu tai intymi ir rami poza, sudaranti prielaidas ypač giliems dvasiniams ryšiams tarp partnerių atsirasti. Tokia sueitis yra iš dalies taikoma tantrinio sekso praktikose, laikantis prielaidos, kad tai gali būti malonesnis potyris nei įprasta sueitis.[1]

Kartais atsargioji sueitis taikoma kai vyras nori sustabdyti priešlaikinę ejakuliaciją ir pratęsti sueitį iki pat moters orgazmo. Sustabdžius frikcijas, vyro susijaudinimas nuslopsta greičiau nei moters, todėl metodas padeda abiem partneriams pasiekti orgazmą vienu metu. Kaip kontracepcijos priemonė šis metodas netinka, kadangi sėkla gali išsiveržti netikėtai, be to, net ir neatliekant frikcijų iš varpos gali tekėti prejakuliatas, sukeliantis pastojimo tikimybę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Praktika naudota nuo senų laikų, tačiau Vakaruose apie ją viešai pradėjo kalbėti tik XIX a. JAV ginekologė Alice Bunker Stockham (1833–1912), pavadinusi praktiką Karecos metodu (nuo it. carezza – „glostymas, glamonėjimas“).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Taoism and sex. Hu-berlin.de, perkelta į Archive.org (tikrinta 2022-05-13).
  2. Karezza. Duden.de (tikrinta 2022-05-13).