Atlanto kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Atlanto
PaplitimasSenegalas, Gambija, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Siera Leonė, Malis, Burkina Fasas, Nigerija, Kamerūnas
Kalbų skaičius64
KilmėNigerio-Kongo
<Atlanto-Kongo
<<Atlanto
KlasifikacijaSenegambijos, canginų, bakų, rytų Senegalo-Gvinėjos, nalu-mbulungių, melų, sua, limbų, bižogų

Atlanto kalbos – Nigerio-Kongo kalbų šeimos kalbų grupė. Iš viso suskaičiuojamos 64 kalbos[1], kuriomis kalbama Afrikos Sudaninio klimato zonoje. Didžiausia kalbų koncentracija yra Senegambijos regione (Senegalas, Gambija, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Siera Leonė), bet viena šių kalbų, fulbių kalba, yra paplitusi ir dabartiniame Malyje, Burkina Fase, šiaurinėje Nigerijoje, Kamerūne.

Žinomiausia ir daugiausia vartojama kalba yra fulbių kalba, kuria kalba apie 22 mln. Afrikos gyventojų. Kitos didelės kalbos yra volofų kalba (8 mln. vartotojų), temne kalba (1,5 mln.), sererų kalba (1,2 mln.).

Pirmasis Atlanto kalbas išskyrė Koelle 1854 m. veikale Polyglotta Africana. Jų svarbiausia ypatybė – naudojamos daiktavardžių klasės, kurių neturi gretima kalbų grupė – mandžių kalbos. Šiuo metu yra abejojama, kad Atlanto kalbos iš tiesų sudaro vieną giminingą lingvistinę grupę. Kai kurie mokslininkai linkę čia išskirti tris ar net daugiau nepriklausomų grupių. Šiuo metu Atlanto kalbų terminas daugiau naudojamas kaip geografinis, o ne kaip lingvistinis apibrėžimas.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasifikuojant Atlanto kalbas paprastai remiamasi David Sapir (1971 m.) klasifikacija, kuri išskiria šias grupes:

Nurodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

<references>

  1. Ethnologue Atlanto kalbų sąrašas