Atlantika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atlantika maždaug prieš 2 mlrd. metų. Archėjaus laikų kratonai pažymėti pilkai.

Atlantika (gr. Ατλαντικα; Atlantika) – senovinis kontinentas, susiformavęs proterozojuje, apytikriai prieš 2 mlrd. metų, iš įvairių to laikotarpio kratonų, esančių, kur dabar yra vakarinė Afrika ir rytinė Pietų Amerika.[1]

Kontinento pavadinimą pasiūlė geologas John J. W. Rogers;[2] toks pavadinimas pasirinktas dėl to, kad buvusį kontinentą skiria Pietų Atlanto vandenynas.[3]

Atlantika susiformavo maždaug prieš 1,9 mlrd. metų, tuo pat metu, kaip ir Nena; ji susidarė iš archėjaus kratonų, įskaitant Amazoniją (dabartinėje Pietų Amerikoje), Kongo, Vakarų Afrikos ir Šiaurės Afrikos kratonus.[4]

Žemė prieš 550 mln. metų. Pavaizduota, kaip iš Atlantikos kratonų formuojasi Vakarų Gondvana.

Nuo Nenos Atlantika atsiskyrė laikotarpiu prieš 1,6–1,4 mlrd. metų, kai suskilo Kolumbija – superkontinentas, sudarytas iš Uro, Nenos ir Atlantikos.[3]

Apytikriai prieš 1 mlrd. metų iš Atlantikos, Nenos, Uro ir kai kurių mažesnių plokščių susiformavo Rodinijos superkontinentas. Laikotarpiu prieš 1–0,5 mlrd. metų Rodinija suskilo į tris naujus kontinentus – Lauraziją, Rytų bei Vakarų Gondvaną; Atlantika tapo Vakarų Gondvanos branduoliu.[1]

Šiuo vėlesniuoju tarpsniu, neoproterozojaus eroje, susiklostė braziliano-panafrikinė orogeninė sistema. Centrinė šios sistemos dalis – Arasuai-Vakarų Kongo kalnodara, kuri paliko būdingų bruožų deformacijas, iki šiol išlikusias abiejose Atlanto pusėse. [5][6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]