Asivisuitas-Nipisatas
| Aasivissuit – Nipisat. Inuitų medžioklės plotai tarp ledo ir jūros | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
.JPG)
| |
| Vieta |  Grenlandija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | v |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1557 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2018 (42 sesija) |
  Asivisuitas-Nipisatas šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Asivisuitas-Nipisatas (gren. Aasivissuit-Nipisat) – UNESCO pasaulio paveldo objektas Grenlandijoje, į sąrašą įtrauktas 2018 m.[1]
Objektas yra vakarinėje Grenlandijoje, Kekatos savivaldybėje, iš karto į šiaurę nuo Poliaračio. Jis apima 235 km ilgio ir apie 20 km pločio arktinio klimato teritoriją, kuri tęsiasi nuo Nipisato salos vakaruose iki ledo skydo rytuose. Ryčiausia jo vietovė yra Asivisuitas.[2] Šioje milžiniškoje 4178 km2 teritorijoje išsimėtę skirtingus archeologinius laikotarpius atspindinčios gyvenviečių liekanos liudija daugiau nei 4 tūkst. metų Grenlandijos gyventojų (paleoeskimų ir grenlandų) raidą.[3]
Regioną vagoja daug upių ir fjordų, gausu kalnų. Ypač gerai žinomos ir ištyrinėtos yra septynios vietovės, kurios sudaro pasaulio paveldo objektą.
Raida ir svarbiausios vietovės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regionas buvo apgyvendintas III tūkst. pr. m. e., ir jo pakrantėje klestėjo Sakako kultūra. Svarbiausias jos palikimas yra Nipisato saloje, kur archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta apie tūkstantis dirbinių ir 70 tūkst. kaulų. Sakako žmonės čia gyveno iki VIII a. pr. m. e.[4]
Vėliau regiono gyventojai sukūrė Dorseto kultūrą. Jie keliavo po visą kraštą ir paliko nemažai chalcedono ir kaulų nuotrupų, kurios liudija juos gyvenus iki pat ledo skydo.[5]
Apie XIII a. vidurį į regioną iš šiaurės atkeliavo Tulės kultūros nešėjai, dabartinių grenlandų protėviai (inuitai). Jie pranoko senuosius gyventojus savo technologijomis: jūros medžioklėje naudojo šunis ir kajakus, taikė sezonines migracijas.
Žiemą jie medžiodavo jūroje ir tam turėdavo pastovias akmenines stovyklas netoli jūros. Tokių žiemos stovyklų pavyzdžiai yra Innap Nuua ir Arajutsisut, atspindintys XVII-XVIII a. grenlandų gyvenimą. Jose randami didžiuliai gyvenamieji namai, kapinės. Namai paprastai būdavo 8-10 m ilgio ir 4-5 m pločio, juose gyvendavo iki 30 žmonių. Kiekviena šeima glaudėsi atskiroje sekcijoje, kurias tarpusavyje skyrė odos pertvaros.
Vasarą inuitai keldavosi į laikinas vasaros stovyklas netoli ledo skydo. Čia jie medžiodavo šiaurinius elnius. Tokių stovyklų pavyzdžiai yra Aasivissuit ir Itinnerup Tupersuai, iliustruojančios grenlandų gyvenimą XV-XIX a. Asivisuite yra 22 palapinių vietos, mėsos sandėliai. Čia randami harpūnai, kirviai, ulo (gremžtukai) ir kiti įrankiai.[6]
XVIII a. regione pasirodė danai, kurie čia bandė kurti koloniją. XIX a. čia išdygo kelios danų gyvenvietės, kurių gyventojai užsiėmė žvejyba ir prekyba su grenlandais. Vienas tokių pavyzdžių yra Saqqarliit, įkurtas 1851 m. ir apleistas 1961. Jame išlikę koplyčios ir gyvenamųjų pastatų, kapinių liekanos. Kita danų gyvenvietė, Sarfanguitas buvo įkurta 1843 m., ir yra vienintelė iki dabar gyvenama vietovė. 2020 m. čia gyveno 96 žmonės.[7]
-
Ikertoko fjordo žiotys -
Itineko upės slėnis -
Itinekas -
Maligiako fjordas -
Sarfanguito kaimelis
.JPG)
.JPG)
.JPG)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aasivissuit – Nipisat. Inuit Hunting Ground between Ice and Sea
- ↑ Jens Fog Jensen; Claus Andreasen; Paninnguaq Fleischer-Lyberth; Laust Løgstrup; Hans Holt Poulsen; Ólafur Rafnar Ólafson; Anne-Christine Løventoft-Jessen; Susan Barr; Morten Meldgaard (January 2017). Nomination of Aasivissuit – Nipisat: Inuit Hunting Ground between Ice and Sea for inclusion on the World Heritage List (Report). ISBN 978-87-87519-86-1.
- ↑ Aasivissuit – Nipisat. Inuit Hunting Ground between Ice and Sea
- ↑ Gotfredsen, Anne Birgitte; Mobjerg, Tinna (2004). Nipisat - a Saqqaq Culture Site in Sisimiut, Central West Greenland. Museum Tusculanum Press. p. 7. ISBN 87-635-1264-5.
- ↑ Jens Fog Jensen; Claus Andreasen; Paninnguaq Fleischer-Lyberth; Laust Løgstrup; Hans Holt Poulsen; Ólafur Rafnar Ólafson; Anne-Christine Løventoft-Jessen; Susan Barr; Morten Meldgaard (January 2017). Nomination of Aasivissuit – Nipisat: Inuit Hunting Ground between Ice and Sea for inclusion on the World Heritage List (Report). ISBN 978-87-87519-86-1.
- ↑ Jens Fog Jensen; Claus Andreasen; Paninnguaq Fleischer-Lyberth; Laust Løgstrup; Hans Holt Poulsen; Ólafur Rafnar Ólafson; Anne-Christine Løventoft-Jessen; Susan Barr; Morten Meldgaard (January 2017). Nomination of Aasivissuit – Nipisat: Inuit Hunting Ground between Ice and Sea for inclusion on the World Heritage List (Report). ISBN 978-87-87519-86-1.
- ↑ "Population by Localities". Statistical Greenland. 2020-11-18.
| |||||||||||||
