Arvydas Šliogeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arvydas Šliogeris
Gimė 1944 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžys
Mirė 2019 m. gruodžio 18 d. (75 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinės
Sutuoktinis (-ė) Zita Šliogerienė
Veikla filosofas, vertėjas, eseistas
Partija 1972 m. TSKP
Alma mater 1967 m. Kauno politechnikos institutas

Arvydas Šliogeris (1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje – 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniuje [1]) – Lietuvos filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Šliogeris gimė Panevėžio pedagogų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų ir vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno[sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį.[2]

1962 m. A. Šliogeris aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete. 1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. Stažavosi Frankfurto Gėtės vardo universitete (Vokietija).[3]

1973–2012 m. dėstė Vilniaus universitete, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2012 m. profesorius emeritas.[3]

Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1987). Profesorius (1990). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2007), narys emeritas (2019).[3]

Vienas iš Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjų, Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų (1990). Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys, Lietuvos liberalų sąjūdžio tarybos narys (nuo 1995). Vilniaus universiteto tarybos narys.[3]

Filosofija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės A. Šliogerio mokslinių tyrinėjimų kryptys: filosofijos istorija, metafizikos prigimtis ir esmė, masinių informacijos priemonių metafiziniai pagrindai, kalbos filosofija, meno kūrinio prigimtis, technomokslo ištakos.[3]

A. Šliogeris – iškiliausias šiuolaikinis lietuvių mąstytojas ir produktyviausias Lietuvos filosofas, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius.[3] Atgimimo metais aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai prieštaringais pasisakymais. Šiam filosofui būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika.[4] Pasisakė prieš referendumo procesą kaip neatitinkantį jo pažiūrų, nes jame balso vertė nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties.[5]

A. Šliogerio mąstymui būdinga filosofinės įžvalgos jėga, gelminių filosofijos pamatų apmąstymas, paradoksalumas, virtuoziška kalbinė raiška, originalumas ir pagarba tradicijai, kūrybingas didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjų įtraukimas į savąjį filosofavimo lauką ir individualumo išsaugojimas, kasdienės patirties refleksijos jungimas su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų apmąstymu. Jo filosofijos pagrindinės temos – esmas ir niekis, jusliškumas ir antjusliškumas, matymas ir mąstymas, nežmogiškasis pasaulis kaip imanentinių transcendencijos fenomenų vietovė, kalbos fenomeno prigimtis, jusliškai patiriamų daiktų ir kalbiškai kuriamos antjuslinės srities santykis, meilė gimtinei (filotopija), Vakarų filosofijos ir kultūros likimas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklė. Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas.[6]

Į lietuvių kalbą išvertė klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos autorių – Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso, Karlo Jasperso, Roberto A. Dalio, Haroldo J. Bermano, Johno Lechte – veikalų.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas. – Vilnius: Mintis, 1985. – 277 p.: iliustr.
  • Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai. – Vilnius: Mintis, 1988. – 204 p. – ISBN 5-417-00254-2
  • Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. – Vilnius: Mintis, 1990. – 569 p. – ISBN 5-417-00396-4
  • Sietuvos: eseistikos rinktinė. – Vilnius: Mintis, 1992. – 370 p. – ISBN 5-417-00572-X
  • Post scriptum: iš filosofijos dienoraščių. – Vilnius: Regnum, 1992. – 134 p.
  • Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai. – Vilnius: Pradai, 1995. – 402 p. – ISBN 9986-405-60-2
  • Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai. – Vilnius: Pradai, 1996. – 853 p. – ISBN 9986-405-83-1
  • Niekio vardai: septyni antropotopijos etiudai. – Vilnius: Pradai, 1997. – 298 p. – ISBN 9986-776-64-3
  • Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys. – Vilnius: Pradai, 1999. – 411 p. – ISBN 9986-943-45-0
  • Kas yra filosofija? – Vilnius: Strofa, 2001. – 189 p. – ISBN 9986-751-41-1
  • Niekis ir Esmas. – Vilnius: Apostrofa, 2005. – ISBN 9955-605-09-X
  • Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai. – 2-oji patais. ir papild. laida. – Vilnius: Margi raštai, 2006. – 555 p. – ISBN 9986-09-309-0
  • Names of Nihil / translated from Lithuanian by Robertas Beinartas; preface by Leonidas Donskis. – Amsterdam; New York: Rodopi, 2008. – x, 136 p.. – (On the boundary of two worlds; 14). – ISBN 978-90-420-2402-1
  • Filosofijos likimas / Algis Mickūnas, Arvydas Šliogeris. – Vilnius: Baltos lankos, 2009. – 551 p. – ISBN 978-9955-23-214-8
  • Melancholijos archipelagai: žodžiai ir vaizdai. – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 165 p. – ISBN 978-9955-605-54-6
  • The thing and art: two essays on the ontotopy of the work of art / translated from Lithuanian by Robertas Beinartas; introducted by Leonidas Donskis. – Amsterdam; New York: Rodopi, 2009. – xi, 153 p.: iliustr. – (On the boundary of two worlds; 16). – ISBN 978-90-420-2564-6
  • Bulvės metafizika: iš filosofo dienoraščių. – Vilnius: Apostrofa, 2010. – 274 p. – ISBN 978-9955-605-57-7
  • Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai. – 2-oji laida. – Vilnius: Margi raštai, 2011. – 639 p. – ISBN 978-9986-09-403-6
  • Lietuviškosios paraštės. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011. – 384 p. – ISBN 978-9955-634-40-9
  • The fate of philosophy / translated from the Lithuanian by Robertas Beinartas. – New York: Hampton Press, 2011. – v, 228 p. – ISBN 978-1-61289-017-3
  • Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos / Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris ir kt. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 189 p. – ISBN 978-9986-16-894-2
  • Pokalbiai apie esmes / Arvydas Šliogeris ir Virginijus Gustas. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 359 p. – ISBN 978-9986-16-934-5
  • Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai. – 2-oji laida. – Vilnius: Margi raštai, [2016]. – 222, [6] p.: iliustr., portr.. – ISBN 978-9986-09-474-6
  • Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščiu̜ / Arvydas Šliogeris. – Vilnius: Apostrofa – 2016. – 424 p. – ISBN 978-9955-60-595-9
  • Niekis ir Esmas. – 2-oji, aut. patais. laida. – Vilnius: Apostrofa, 2017. – 2 t.. – ISBN 978-609-8205-01-5

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas A. Šliogerio asmeninis rankraščių archyvas, kurį bibliotekai padovanojo pats filosofas, o 2021 m. vertingais dokumentais ir knygomis papildė jo našlė Zita Šliogerienė. 2020 m. Panevėžyje Šermukšnių gatvės, kurioje filosofas užaugo, skverui suteiktas Arvydo Šliogerio vardas, skvere įmonės „Metalistas LT“ iniciatyva pasodintas jam skirtas ąžuoliukas.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Trečiadienį mirė vienas žymiausių Lietuvos filosofų Arvydas Šliogeris. 15min (nuoroda tikrinta 2024-04-05).
  2. ↑ Pokalbis su Arvydu Šliogeriu. Kauno diena (nuoroda tikrinta 2024-04-09).
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 3,8 Arvydas Šliogeris. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2024-04-04).
  4. ↑ A. Šliogeris: mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas. Delfi (nuoroda tikrinta 2024-04-08).
  5. ↑ A. Šliogeris: „Referendumas yra pseudodemokratinė demagogija“. Delfi (nuoroda tikrinta 2024-04-08).
  6. ↑ Arvydas Šliogeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija (nuoroda tikrinta 2024-04-09).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Arvydas_Šliogeris&oldid=7248471"