Arvydas Virgilijus Matulionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arvydas Virgilijus Matulionis
Gimė 1946 m. birželio 15 d. (77 metai)
Kaunas
Tėvas Algirdas Matulionis
Motina Kazimiera Matulionienė
Veikla sociologas
Partija 1972 m. SSKP
Alma mater 1968 m. Kauno politechnikos institutas

Arvydas Virgilijus Matulionis (g. 1946 m. birželio 15 d. Kaune) – Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19631968 m. studijavo radiotechniką Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 1963–1964 m. Vilniaus telemazgų gamyklos, 1968–1969 m. Vilniaus elektros skaitiklių gamyklos inžinierius. 1969–1972 m. ir 19741992 m. dirbo LSSR MA Istorijos institute (nuo 1990 m. Lietuvos istorijos institutas). Nuo 1975 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1983 m. docentas. 1985 m. filosofijos mokslų daktaras.[1][2] 1989–1992 m. ir 19982005 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 19992011 m. Kauno technologijos universiteto dėstytojas, nuo 1989 m. profesorius. 19912012 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2012 m. tikrasis narys.

1989 m. įkūrė Visuomenės nuomonės tyrimų centrą (nuo 1993 m. „Vilmorus“). 1989–1997 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto direktorius. 1993–1998 m. prezidento Algirdo Brazausko patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais. 1998–2002 m. Kultūros ir meno instituto direktorius. Nuo 2001 m. Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, garbės prezidentas. 2002–2006 m. leidinių „Kas yra kas“ vyr. redaktorius. 2002–2009 m. Socialinių tyrimų instituto direktorius. 2003–2012 m. Europos Tarybos komisijos kovos prieš rasizmą ir netoleranciją, 20042007 m. Europos Sąjungos monitoringo centro kovos prieš rasizmą ir ksenofobiją narys, nepriklausomas ekspertas. 2003–2012 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, nuo 2012 m. vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2003–2011 m. Vilniaus verslo teisės akademijos prorektorius, nuo 2012 m. Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius. Žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

Liustracijos komisija pripažino A. Matulionį bendradarbiavus su sovietų KGB (slapyvardis „Ivanauskas“), tačiau 2007 m. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino komisijos sprendimą.[3][4]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos kryptys: socialinė stratifikacija, etnosociologija, kultūros, politikos ir švietimo sociologija, gyvenimo stilius. Pirmasis Lietuvoje pradėjo ilgalaikius jaunimo tyrimus.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jaunimo įsijungimas į socialinę struktūrą: monografija, 1983 m., rusų k.
  • Jaunimo socialinė-profesinė orientacija / A. Matulionis, A. Mikšys. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1992. – 52 p.
  • Sociologija: vadovėlis. – Vilnius: Homo liber, 2001. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-29-2
  • Lietuvos socialinė struktūra: monografija / A. V. Matulionis, V. Kasparavičienė, E. Kocai, E. Krukauskienė, D. Liutikas, G. Maniukaitė, A. Novelskaitė, I. Trinkūnienė, A. Vosyliūtė, V. Žilinskaitė. – Vilnius: Firidas, 2005. – 142 p.: diagr. – ISBN 9955-531-18-5
  • Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai: mokslo studija / Arvydas Virgilijus Matulionis, Gražina Maniukaitė, Inija Trinkūnienė, Eugenija Krukauskienė, Darius Liutikas. – Vilnius: Spaudmeta, 2010. – 165 p.: diagr. – ISBN 978-609-95257-3-0

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1986 m. Estijos valstybinė premija, su kitais

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=S Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
  2. Arvydas Virgilijus Matulionis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 18
  3. Teismas atvertė buvusių KGB agentų bylas, 2007-04-18 Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  4. https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/91161/teismas-nepripazino-kad-a-matulionis-buvo-kgb-agentas
  5. Arvydas Virgilijus Matulionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 455 psl.