Aru salos

Aru salos (indonez. Kepulauan Aru) – salynas Indonezijos rytuose, Arafūros jūroje, į pietus nuo Naujosios Gvinėjos salos Paukščio Galvos pusiasalio, toliausiai į rytus nutolusi Molukų salyno dalis. Priklauso Molukų provincijai, sudaro regenciją. Salynas nusidriekęs 180 km iš šiaurės į pietus, 80 km iš rytų į vakarus.^[1]

Sudaro 6 pagrindinės salos, atskirtos siaurų vinguriuotų sąsiaurių: Tranganas (2148 km²), Kobrooras (1723 km²), Vokamas (1604 km²), Maikooras (398 km²), Koba (387 km²), Kola (270 km²), taip pat Vorkajus (152 km²), Penambulajus (124 km²), Baunas (104 km²).^[2] Iš viso salyną sudaro apie 90 salų, kurių bendras plotas 8563 km².^[1]

Aru salos žemos, miškingos, pakrantės pelkėtos. Būdingi pandanai, palmės, kanariai, mediniai paparčiai. Trangane yra savanų plotų. Gyvūnija artima Naujosios Gvinėjos salos faunai, pagrindiniai žinduoliai yra sterbliniai.^[1]

2023 m. Aru salose gyveno 108,8 tūkst. gyventojų. Jie yra mišrios papuasiškos ir malajietiškos kilmės. Gyvena Ambono–Timoro tautų atstovai – arujiečiai, dobajai. Beveik 70 % gyventojų krikščionys, 30 % – musulmonai. Pagrindinė gyvenvietė – Dobas (Vamaro saloje, ten yra ir uostas, oro uostas). Kaimai įsikūrę daugiausia salų pakrantėse. Rytinėse salose namai pastatyti tarp uolų. Auginamos sago palmės, ryžiai, kukurūzai, cukranendrės, tabakas, kokospalmės. Rankiojami jūros agurkai, perlai, vėžlių kiaukutai, perlinės kriauklės.^[1]

XVI a. vid. Aru salas pasiekė portugalų (galbūt Gomešo de Sekeiros) ir ispanų (Alvaro de Saavedros) ekspedicijos. 1606 m. salas pasiekė ir vėliau kolonizavo olandai. Aru salos buvo toli nuo olandų administracijos, dažnai prieš ją sukildavo. 1942 m. Aru salas užėmė japonai, vėliau susigrąžintos olandų, 1949 m. atiteko Indonezijai.^[1]