Artūras Poviliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Artūras Poviliūnas (g. 1951 m. rugpjūčio 10 d. Kaune) – Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris, dėstytojas, sporto organizatorius, vadovas.

LSSR nusip. tr. (1988), Lietuvos nusip. sporto darbuotojas (2011), LKKA garbės dr. (2000), LOA akademikas (2007). LTOK prezidentas (1988–2012), LOA prezidentas (nuo 2013), Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas (nuo 2013), Pasaulio šventosios dvasios riterių brolijos už nuopelnus puoselėjant sportą ir darbą visuomenėje suteiktas ševaljė titulas (1998), XX a. Lietuvos geriausiasis sporto vadovas (1999).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė LVKKI. 1970–1973 m. Kauno miesto švietimo skyriaus sporto mokyklos treneris. 1974–1976 m. LVKKI dėstytojas. 1976–1979 m. Sąjunginio moksl. tyrimų kūno kultūros instituto (Maskva) aspirantas. 1979–1981 m. LVKKI vyr. dėstytojas, „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos dublerių treneris. 1981–1987 m. LKP CK kūno kultūros ir sporto instruktorius. 1987–1991 m. KKSK pirmininko pavaduotojas, pirmasis pavaduotojas.

1991–1998 m. LR Seimo pirmininko pavaduotojo patarėjas, LR prezidento vyr. referentas. 1998–2012 m. Lietuvos olimpinio fondo valdybos pirmininkas, nuo 2012 m. Edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto docentas. 1987–1991 m. Lietuvos krepšinio federacijos pirmininko pavaduotojas. 1988 m. LTOK atkūrimo darbo grupės vadovas. 1988–2012 m. LTOK prezidentas, nuo 2013 m. LOA prezidentas, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas (nuo 2013).

Pasaulio nac. olimpinių k‑tų asociacijos Sporto įrenginių komisijos (nuo 1992), Europos olimpinių k‑tų Vykd. k‑to (1995–2002), Pasaulio nac. olimpinių k‑tų asociacijos (ANOC) Vykd. tarybos (nuo 2002) narys.

Lietuvos delegacijų vadovas žiemos olimpinėse žaidynėse (ŽOŽ): XVI ŽOŽ (1992 Albervilis, Albertville, Prancūzija), XVII ŽOŽ (1994 Lilehameris, Lillehammer, Norvegija), XVIII ŽOŽ (1998 Naganas, Japonija), XIX ŽOŽ (2002 Solt Leik Sitis, Salt Lake City, JAV), XX ŽOŽ (2006 Turinas, Torino, Italija), t. p. vadovavo Lietuvos olimpinėms delegacijoms XXV OŽ (1992 Barselona, Ispanija), XXVI OŽ (1996 Atlanta, JAV), XXVII OŽ (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija), XXVIII OŽ (2004 Atėnai, Graikija), XXIX OŽ (2008 Pekinas, Kinija), XXX OŽ (2012 Londonas, D. Britanija).

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai pagrindu parengė ir 2011 Vilniaus pedagoginiame u‑te apgynė social. m. (edukologijos) daktaro disertaciją.

Parašė kn.: Teisėjavimo metodika krepšinyje (su S. Stonkumi, 1977), Fizinis auklėjimas IX–XII klasėms. Krepšinis (su A. Paulausku, 1988), Olimpinė ugnis negęsta (1995), Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai (2010), Nematoma olimpinio medalio pusė (su A. Urbonu, 2015), Lietuvos tautinės olimpiados atminimas gyvas (2016), Невидимая сторона олимпийской медали (su A. Urbonu, 2016), Šviesūs ir tamsūs olimpiniai žiedai (2017).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybiniai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas (1998), Sausio 13‑osios atminimo medalis (2002), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2003), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (2008).

Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV (KKSD): 2 laipsnio ordinas (2001) ir 1 laipsnio ordinas su grandine Už nuopelnus Lietuvos sportui (2003),

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK): Garbės ženklas (2001), LTOK Olimpiniai žiedai (2011).

Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinas (1999), Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau (Nassau) dinastijos Komandoro ordinas (2008).

IOC apdovanojimai: IOC šimtmečio medalis (1994), Olimpinis ordinas (1998), Olimpinio sąjūdžio vienybės (1995), Olimpinio solidarumo (1995), Sporto ir kilnaus elgesio (2005) prizai. ANOC ordinas (2001). Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto (Fair Play) prizas Už kilnaus sportinio elgesio judėjimo plėtrą (2001).

Argentinos (1993), Kazachstano (1998), Latvijos (1998), Čekijos (1999), Gruzijos (1999), Baltarusijos (2001), Estijos (2008) nacionalinių olimpinių komitetų medaliai.

NATO ženklas (2003).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1. Lietuvos sporto enciklopedija:http://www.lse.lt/index.php?1213488574