Artūras Žukauskas (1956)
| Artūras Žukauskas (1956) | |
|---|---|
| |
| 2023 m. | |
| Gimė | 1956 m. lapkričio 22 d. Vilniuje |
| Sutuoktinis (-ė) | Rita (g. 1957) |
| Vaikai | Agnė (g. 1983), Kotryna (g. 1987) |
| Veikla | fizikas, politikas |
| Sritis | puslaidininkių savybės, LED |
| Organizacijos | Taikomųjų mokslų institutas, Vilniaus universitetas |
| Partija | SSKP (1979-1989 m.), LKP (1989-1990 m.), LDDP (1990-1993 m.), Laisvės partija (nuo 2020 m.)[reikalingas šaltinis] |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Artūras Žukauskas (1956) |
Artūras Žukauskas (g. 1956 m. lapkričio 22 d., Vilniuje) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, 85-asis Vilniaus universiteto rektorius (2015–2020 m.), Lietuvos Respublikos Seimo narys (nuo 2020 m.).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1963–1968 m. mokėsi Šiaulių 5-joje vidurinėje mokykloje, 1968–1974 m. – Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, kurį baigė 1979 m., įgijo fiziko ir fizikos mokytojo kvalifikaciją, 1980–1982 m. čia studijavo aspirantūroje. 1983 m. VU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Nepusiausvirųjų krūvininkų ir eksitonų kaitimas stipriai sužadintuose II–VI grupės junginių kristaluose“, 1991 m. – habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją „Netermalizuotos elektronų ir fononų sistemos kinetika stipriai sužadintuose tiesiajuosčiuose puslaidininkiuose“[1].
1979–1982 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1983–1992 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje. 1992–2015 m. – Taikomųjų mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2002–2012 m. – direktorius, 2013–2015 m. – Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. 1993–2015 m. – VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius. 2000 ir 2001 m. dirbo vizituojančiu mokslininku Rensselaerio politechnikos institute (Troja, Niujorko valstija, JAV).
2000–2003 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos Fizinių mokslų komisijos narys. Nuo 2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. – tikrasis narys[2]. „IEEE“ vyresnysis narys (nuo 2009 m.), Lietuvos fizikų draugijos narys, Lietuvos medžiagų tyrinėtojų draugijos narys[3].
2015–2020 m. – Vilniaus universiteto rektorius.
Nuo 2020 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys – puslaidininkinių medžiagų ir darinių optinės savybės, šviesos diodų taikymai apšvietimo ir matavimų srityse. Monografijos, vadovėlio, virš 270 straipsnių moksliniuose žurnaluose ir konferencijų darbuose, septynių patentuotų išradimų autorius ir bendraautoris. Publikacijos cituotos virš 3500 kartų (pagal „Clarivate Analytics WoS“ duomenis).
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Artūras Žukauskas, Michael S. Shur, Remis Gaska. Introduction to solid-state lighting. New York: „Wiley“, 2002. – 207 p.:iliustr. ISBN 0471215740; vertimas į kinų kalbą: 固体照明导. Chemical Industry Press, 2005. – 184 p., ISBN 7502576193.
- UV solid-state light emitters and detectors. Parengė Michael S. Shur ir Artūras Žukauskas. Dordrecht: „Kluwer Academic Publishers“, 2004. – 308 p.:iliustr. ISBN 140202035X, ISBN 1402020341
- Artūras Žukauskas. Puslaidininkiniai šviestukai. Vilnius: „Progretus“, 2008. – 231 p.:iliustr. ISBN 9789955781127
- M. S. Shur and A. Žukauskas, “Solid-state lighting: Toward superior illumination,” Proc. IEEE 93 (10), pp. 1691–1703 (2005).
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose (1985–2001 m.)“ (kartu su Sauliumi Antanu Juršėnu, Gintautu Tamulaičiu ir Vidmantu Gulbinu)[4].
- 2007 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Povilo Brazdžiūno premija už darbų ciklą „Nuo nitridinių puslaidininkių optinių savybių iki kietakūnio apšvietimo nišinių taikymų (1999–2006 m.)“.
- 2007 m. – IEEE Donaldo G. Finko premija už geriausią publikaciją.
- 2008 m. – Nacionalinė pažangos premija už svarų indėlį plėtojant puslaidininkių fiziką Lietuvoje (kartu su Juru Požela).
- 2015 m. - Švedijos Karališkasis Šiaurinės žvaigždės komandoro ordinas.
Sporto veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aktyvus masinių orientavimosi sporto bei sportinės radiopelengacijos varžybų dalyvis, sportinės radiopelengacijos aparatūros konstruktorius. Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubo „OK Klajūnas“ narys [5], Lietuvos radijo mėgėjų draugijos narys (LY5FOX)[6]. Sportinės radiopelengacijos 2017 m. Europos čempionato prizininkas (klasikinėse 80 m ir 2 m rungtyse, M60 kategorijoje, komandoje su Alvydu Simanaičiu), 2018 m. pasaulio čempionato nugalėtojas (80 m klasikinėje rungtyje, M60 kategorijoje, komandoje su Arūnu Maršalka), 2019 m. Europos čempionas (80 m ir 2 m klasikinėse rungtyse, M50 kategorijoje, komandoje su Robertu Dapkumi ir Algirdu Skudricku).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas: fiziniai mokslai Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2010-12-20.
- ↑ Lietuvos mokslų akademija: Akademijos nariai . Nuoroda tikrinta 2020-09-08.
- ↑ LtMRS: Artūras Žukauskas. Nuoroda tikrinta 2010-12-20.
- ↑ 2002 m. Lietuvos mokslo premijos skirtos. Nuoroda tikrinta 2020-09-08.
- ↑ Klajūnas: Molėtų raj. ištvermės sporto šakų mėgėjų klubas. Nuoroda tikrinta 2015-03-03.
- ↑ Lietuvos radijo mėgėjų draugija. Nuoroda tikrinta 2018-03-08.
