Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimas

Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimas – dvišalė tarptautinė sutartis, pasirašyta 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dokumentą pasirašė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trampui kaip pagrindiniam tarpininkui.^[1] Sutartis užbaigė daugiau kaip tris dešimtmečius trukusį konfliktą tarp šių valstybių, kilusį dėl Kalnų Karabacho regiono.

Istorinis kontekstas

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo dar 1988 m., nuo 1992 m. iki 1994 m.peraugo į plataus masto karą.^[2] Po paliaubų regioną faktiškai kontroliavo armėnų pajėgos, tačiau Azerbaidžanas nuosekliai siekė jo susigrąžinimo. 2020 m. ir 2023 m. kariniai veiksmai leido Azerbaidžanui atkurti kontrolę beveik visame regione, o tūkstančiai etninių armėnų paliko Karabachą.^[3]

Sutarties turinys

Pasirašytas dokumentas numato:

Diplomatinių santykių atkūrimą: šalys įsipareigoja atidaryti ambasadas, keistis diplomatiniais atstovais ir palaikyti nuolatinį politinį dialogą.
Teritorinio vientisumo pripažinimą: Armėnija oficialiai pripažįsta Azerbaidžano sienas pagal tarptautinį pripažinimą, įskaitant Kalnų Karabachą.
Zangezuro koridoriaus sukūrimą: 43 km ilgio tranzito maršrutas per Armėnijos Siuniko provinciją, jungiantis Azerbaidžaną su Nachičevanės autonomine respublika. Koridoriaus valdymas patikėtas JAV administracijai 99 metams, oficialus pavadinimas – Trump route for international peace and prosperity (TRIPP).
Ekonominio bendradarbiavimo skatinimą: planuojami bendri infrastruktūros, prekybos, energetikos ir technologijų projektai.
OSCE Minsko grupės veiklos užbaigimą: šalys sutaria uždaryti šį iki tol egzistavusį tarptautinį derybų formatą.

Reakcijos

Jungtinės Amerikos Valstijos: Prezidentas Donaldas Trampas pavadino susitarimą „istoriniu taikos laimėjimu“ ir įvardijo jį kaip „diplomatinę pergalę“ JAV užsienio politikai.
Europos Sąjunga: Pritarė susitarimui ir paragino skubiai jį įgyvendinti.^[4]
Rusija: Santūriai įvertino sutartį, pastebėdama JAV įtakos augimą Pietų Kaukaze.
Armėnija: Opozicija kritikuoja valdžią dėl per didelių nuolaidų Azerbaidžanui ir JAV, ypač dėl koridoriaus kontrolės.

Pasekmės

Sutartis laikoma lūžio tašku Pietų Kaukazo geopolitikoje. Ji sustiprino JAV pozicijas regione, sumažino Rusijos įtaką ir atvėrė naujas galimybes transporto bei prekybos ryšiams tarp Kaspijos regiono, Turkijos ir Europos.^[5] Tačiau kai kurie klausimai – ypač dėl pabėgėlių grįžimo ir tautinių mažumų teisių – liko neišspręsti, o jų sprendimas numatytas tolesnėse derybose.

Šaltiniai

[wh-1] President Trump Brokers Another Historic Peace Deal

[rt-2] U.S. secures strategic transit corridor in Armenia-Azerbaijan peace deal

[lrt-3] Trumpas: Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė taikos susitarimą

[4] Armenia/Azerbaijan: Statement by the High Representative on behalf of the European Union on the initialling of the Armenia-Azerbaijan Peace Treaty

[5] Trumpas Baltuosiuose rūmuose surengs Armėnijos ir Azerbaidžano taikos viršūnių susitikimą

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]