Pereiti prie turinio

Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taikos susitarimo pasirašymas: Ilhamas Alijevas (Azerbaidžanas), Donald Trump (JAV), Nikolas Pašinianas (Armėnija)

Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimas – dvišalė tarptautinė sutartis, pasirašyta 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dokumentą pasirašė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trampui kaip pagrindiniam tarpininkui.[1] Sutartis užbaigė daugiau kaip tris dešimtmečius trukusį konfliktą tarp šių valstybių, kilusį dėl Kalnų Karabacho regiono.

Istorinis kontekstas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo dar 1988 m., nuo 1992 m. iki 1994 m.peraugo į plataus masto karą.[2] Po paliaubų regioną faktiškai kontroliavo armėnų pajėgos, tačiau Azerbaidžanas nuosekliai siekė jo susigrąžinimo. 2020 m. ir 2023 m. kariniai veiksmai leido Azerbaidžanui atkurti kontrolę beveik visame regione, o tūkstančiai etninių armėnų paliko Karabachą.[3]

Sutarties turinys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasirašytas dokumentas numato:

  • Diplomatinių santykių atkūrimą: šalys įsipareigoja atidaryti ambasadas, keistis diplomatiniais atstovais ir palaikyti nuolatinį politinį dialogą.
  • Teritorinio vientisumo pripažinimą: Armėnija oficialiai pripažįsta Azerbaidžano sienas pagal tarptautinį pripažinimą, įskaitant Kalnų Karabachą.
  • Zangezuro koridoriaus sukūrimą: 43 km ilgio tranzito maršrutas per Armėnijos Siuniko provinciją, jungiantis Azerbaidžaną su Nachičevanės autonomine respublika. Koridoriaus valdymas patikėtas JAV administracijai 99 metams, oficialus pavadinimas – Trump route for international peace and prosperity (TRIPP).
  • Ekonominio bendradarbiavimo skatinimą: planuojami bendri infrastruktūros, prekybos, energetikos ir technologijų projektai.
  • OSCE Minsko grupės veiklos užbaigimą: šalys sutaria uždaryti šį iki tol egzistavusį tarptautinį derybų formatą.
  • Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: Prezidentas Donaldas Trampas pavadino susitarimą „istoriniu taikos laimėjimu“ ir įvardijo jį kaip „diplomatinę pergalę“ JAV užsienio politikai.
  • Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga: Pritarė susitarimui ir paragino skubiai jį įgyvendinti.[4]
  • Rusijos vėliava Rusija: Santūriai įvertino sutartį, pastebėdama JAV įtakos augimą Pietų Kaukaze.
  • Armėnijos vėliava Armėnija: Opozicija kritikuoja valdžią dėl per didelių nuolaidų Azerbaidžanui ir JAV, ypač dėl koridoriaus kontrolės.

Sutartis laikoma lūžio tašku Pietų Kaukazo geopolitikoje. Ji sustiprino JAV pozicijas regione, sumažino Rusijos įtaką ir atvėrė naujas galimybes transporto bei prekybos ryšiams tarp Kaspijos regiono, Turkijos ir Europos.[5] Tačiau kai kurie klausimai – ypač dėl pabėgėlių grįžimo ir tautinių mažumų teisių – liko neišspręsti, o jų sprendimas numatytas tolesnėse derybose.