Arktinis kiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lepus arcticus
Lepus arcticus
Lepus arcticus
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
(Wikispecies-logo.svg Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
(Wikispecies-logo.svg Leporidae)
Gentis: Kiškiai
(Wikispecies-logo.svg Lepus)
Rūšis: Arktinis kiškis
(Wikispecies-logo.svg Lepus arcticus)
Binomas
Lepus arcticus
Ross, 1819
Lepus arcticus arealas
Paplitimo arealas

Arktinis kiškis, arba poliarinis kiškis (lot. Lepus arcticus, angl. Arctic hare) – kiškinių šeimos žinduolis, gyvenantis šiauriniuose ir pietvakariniuose Grenlandijos regionuose, Kanados arktiniame salyne, Labradoro pusiasalio šiaurėje bei Niufaundlando pietvakariuose.

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užauga 50–60 cm ilgio, paprastai sveria 3–5 kg. Krūtinė ir papilvė visus metus padengti storu pilku kailiu. Kitų vietų kailio spalva keičiasi priklausomai nuo metų laikų. Žiemą kailis baltas ir storas, tačiau ausų galiukai išlieka juodi. Vasarą kailis tampa rudai pilko arba pilkai melsvo atspalvio. Keičiantis kailio spalvai, iš pradžių šertis pradeda veidas bei kojos, vėliau – ausys, pečiai, kojos ir nugara. Pirmosios kailį pakeičia patelės.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arktinis kiškis puikiai prisitaikęs prie atšiaurių gyvenimo sąlygų. Įsikuria kalvotoje tundroje, uolinguose plokščiakalniuose bei medžiais neapžėlusiose pakrantėse. Arktinio kiškio gyvenamojo arealo vidutinė temperatūra yra –26.9°C, vidutinė sniego danga – 37,5 cm.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poravimosi sezonas prasideda balandžio–gegužės mėn. Per sezoną patelė išveda vieną arba dvi vadas. Vadoje būna 2–8 kiškiukai. Nėštumas trunka apie 50 dienų. Mažyliai gimsta birželio mėnesį, sveria apie 100 g. Pirmąsias kiškiukų gyvenimo dienas patelė niekur nesitraukia nuo mažylių, o vėliau kiškiukai gali išbūti vieni. Artinantis priešui, mažyliai apsimeta nematomais. Jau po 2–3 savaičių jie tampa nepriklausomi, tačiau iki 8–9 savaičių amžiaus vis tiek laikosi arčiau patelės.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maitinasi įvairiu maistu. Daugiausia – gluosnių dalimis: lapais, šaknimis, žieve, šakelėmis. Nevengia kerpių, samanų, dumblių. Kartais ėda netgi mėsą bei žuvį. Tam, kad gautų pakankamai vandens, ėda sniegą.

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arktinis kiškis moka puikiai išsisukti nuo priešų. Labiausiai tam padeda maskuojamų spalvų kailis. Suaugęs kiškis gali labai greitai bėgti – net 64km/h. Šiuos kiškius medžioja arktinės lapės, rudosios lapės, pilkieji vilkai, kanadinės lūšys, šermuonėliai, baltosios pelėdos, medžiokliniai sakalai, vanagai. Arktiniai kiškiai dažnai tampa ir žmogaus auka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]