Ardahanas
Ardahanas turk. Ardahan | |
---|---|
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Provincija | Ardahano provincija |
Gyventojų | 23 295 |
Altitudė | 1 811 m |
![]() |
Ardahanas |
Ardahanas (turk. Ardahan) – miestas Turkijoje, šiaurės rytų Anatolijoje, 65 km į šiaurės vakarus nuo Karso, ~40 km nuo sienos su Gruzija, prie Kuros aukštupio. Provincijos (ilo) administracinis centras. Keliai į Karsą, Artviną, Giolę. Žemės ūkio regiono prekybinis centras. Mieste stūkso Ardahano pilis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje vietovė pateko į Gugarko kraštą, kuriame vyravo kartvelų tautos. Gruzijos karalystės laikais miestas ir aplinkinė sritis vadinta Artaaniu. Iki XV a. miestas priklausė gruzinams, bet nuolat patyrė Bizantijos, arabų, tiurkų užpuolimus. 1555 m. Ardahanas užimtas Osmanų imperijos.
XIX a. dauguma Ardahano gyventojų buvo armėnai.[2] 1878–1879 m. Rusijos–Turkijos karo metu Ardahanas aneksuotas Rusijos, buvo Karso srities Ardahano apygardos centras. Tuo metu buvo daugiatautis miestas, kur gyveno armėnai, gruzinai, Ponto graikai, žydai, rusai, kurdai, osetinai, jazidai. Po Spalio revoliucijos rusai atsitraukė ir miestą vėl užėmė Osmanai. 1919–1921 m. miestą valdė Gruzijos Demokratinė Respublika.[3] 1921 m. Maskvos susitarimu kraštas grąžintas Turkijai. Po armėnų genocido ir kitų tautinių valymų daugumos tautinių mažumų mieste neliko.[4]
Nuo 1992 m. – iš Karso provincijos dalies sudarytos Ardahano provincijos centras.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ardahan: Turkey. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ Արդահան (Ardahan) // Армянская советская энциклопедия, vol. II, Национальная академия наук Республики Армения, 1976, P. 7.
- ↑ John Donald Rose. British foreign policy in relation to Transcaucasia : 1918–1921. – Ottawa: National Library of Canada, 1987.
- ↑ The End of the Ottomans: The Genocide of 1915 and the Politics of Turkish Nationalism. Ed. Hans-Lukas Kieser, Margaret Lavinia Anderson, Seyhan Bayraktar, and Thomas Schmutz London: I.B. Tauris, 2019.