Archigram
Archigram – avangardinė, architektūrinė grupė, susikūrusi 1960 m. Grupės susikūrimas sietinas su Londono Architektūros Asociacija, kurioje mokėsi pagrindiniai grupės nariai – Peter Cook, Warren Chalk, Ron Herron, Dennis Crompton ir Michael Webb. Grupės projektai buvo paremti, tuo metu radikaliomis, futurizmo, antiheroizmo ir prokonsiumerizmo idėjomis. Architektūrinė, urbanistinė ir gyvenimo būdo vizija buvo piešiama, kaip technologijomis paremta nauja realybė. 1961 m. idėjų platinimui, grupė išleido bukletą Archigram I. Pastarasis mirgėjęs, didžiajai britų visuomenei, naujomis sąvokomis, kaip 'high tech', 'light weight', 'infra - structural', demonstravo, hipotetinius, modulinių technologijų eksperimentus, naują požiūrį į mobilumą ir visų naujovių centre esantį masinį vartotoją.
Archigram darbai, sėmęsi inspiracijų iš tokių kūrėjų, kaip Antonio Sant'Elia ir Buckminster Fuller, tapo atspirties tašku daugeliui vėlesnės kartos architektų – Gianfranco Franchini, Future Systems ir Richard Rogers su Renzo Piano, 1971 m. laimėjusių Centre Georges Pompidou konkursą.
Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įjungiamas miestas (angl. Plug - in-City; Peter Cook, 1964) – mega struktūra, sunkiai aprėpiamo mastelio, laikantis ir infrastruktūros, karkasas, naudojamas individualių, standartizuotų tūrinių elementų, turinčių įprastines architektūrines funkcijas, 'įjungimui'. Miestui augant arba mažėjant, individualūs moduliai įleidžiami arba atitinkamai ištraukiami iš laisvų karkaso sekcijų.
- Vaikštantis miestas (angl. Walking City; Ron Herron, 1964) yra sudarytas iš 'protingų' namų arba robotų, kurie atrodo, kaip milžiniški gyviai, galintys keliauti iš vieno miesto į kitą. Pastaroji idėja buvo tiesioginė Le Corbusier aforizmo apie namą, kaip mašiną gyvenimui, interpretacija.