Arado E.580
| Arado E.580 | |
_(31210544778).jpg) | |
| Arado E.580 Virdžinija Byčo (JAV) aviacijos muziejuje, manoma, kad tai - replika | |
| Tipas | Naikintuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Arado Flugzeugwerke  |
| Pirmas skrydis | Neįvyko |
| Pagaminta vnt. | 0 (galimai sukurtas tik maketas) |
| Prototipas | TEW 16/43-15 |
Arado E.580 – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Trečiąjame Reiche kurtas reaktyvinio naikintuvo projektas, įmonės „Arado“ pasiūlymas „Volksjäger“ konkursui.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Arado E.580 projektas buvo pasiūlytas 1944 m. rugsėjo 10 d. Reicho Aviacijos ministerijos paskelbtam lengvojo reaktyvinio naikintuvo („Volksjäger“) konkursui. Šio konkurso idėja buvo sukurti pigų ir paprastą reaktyvinį naikintuvą, kurį būtų taip paprasta valdyti, kad jį galėtų pilotuoti menkai paruošti pilotai. Iš čia ir kilo konkurso pavadinimas „Volksjäger“ – „liaudies naikintuvas".[1]
Konkurso sąlygoje buvo reikalaujama, kad orlaivis turi būti varomas vienu turboreaktyviniu varikliu „BMW 003“, išvystyti ne mažesnį kaip 750 km/h greitį, o skrydžio laikas pilna galia būtų ne trumpesnis kaip 30 minučių. Ginkluotę turėjo sudaryti du 20 mm kalibro aviaciniai kulkosvaidžiai MG 151 arba dvi 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 108. Be to, orlaivis turėjo sugebėti pakilti iš menkai parengtų (gruntinių) kilimo ir tūpimo takų. Šiuos reikalavimus Reicho Aviacijos ministerija pateikė Vokietijos įmonėms „Arado", „Blohm & Voss", „Fieseler", „Focke-Wulf", „Heinkel", „Junkers", „Messerschmitt" ir „Siebel". Sąlygose buvo reikalaujama projektinius pasiūlymus pateikti per keturias dienas.[1]
Arado E.580
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944 m. rugsėjo 10 d. gavusi informaciją apie konkursą, „Arado“ grįžo prie 1943 m. kovą parengto reaktyvinio naikintuvo „TEW 16/43-15“ projekto.[2] Šis projektas pasirodė per sudėtingas konkurso sąlygoms, ypač dėl išlenktų sparnų ir papildomo raketinio variklio uodegoje. Pagal konkurso sąlygas projektas buvo modifikuotas, supaprastintas, numatant paprastesnius sparnus, atsisakant raketinio variklio, supaprastinant uodegą, tačiau išlaikant fiuzeliažo formą. Galutinis projektas buvo sumažinta ir supaprastinta „TEW 16/43-15“ versija, pavadinta „projektu E.580“. Prototipas demonstracijai buvo paruoštas per dvi dienas.[1]
Orlaivį buvo siūloma varyti vienu turboreaktyviniu varikliu „BMW 003A-1“, sumontuotu virš fiuzeliažo už piloto kabinos.[3] Dėl tokios konsturukcijos oro įsiurbimo anga buvo iš dalies blokuojama piloto kabinos. Uodegos konstrukciją sudarė du šoniniai stabilizatoriai, leidę išvengti reaktyvinio variklio išmetamo dujų poveikio orlaivio valdymui. Važiuoklė – triratė, priekinis ratas buvo įtraukiamas į fiuzeliažą, pagrindinė važiuoklė – į sparno ir fiuzeliažo jungtį.[1] Ginkluotę sudarė dvi automatinės patrankos MG 151/20 arba MK 108, sumontuotos fiuzeliažo priekyje.[3] Lėktuvo fiuzeliažas turėjo būti gaminamas iš plieno, sparnai ir uodega – iš medienos. Galutinis egzempliorius buvo 8 metrų ilgio, 2,5 metro aukščio ir 7,75 metro ilgio.[4]
Dalyvavimas „Volksjäger“ konkurse
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944 m. rugsėjo 14 d. vykusiame aptarime „Arado“ pasiūlymas varžėsi su „Junkers EF.123“, „Blohm & Voss P.211“, „Focke Wulf Volksjäger“ ir „Henkel He 162“ prototipu „Heinkel P.1073“.
Pirmosios svarstymų dienos pabaigoje „Arado“ ir „Junkers“ pasiūlymai buvo atmesti. Manoma, kad pagrindinė „Arado“ pasiūlymo atmetimo priežastimi tapo neįprasta oro įsiurbimo angos vieta tiesiai už kabinos, kuri turėjo trukdyti oro patekimui į variklį, kas galėjo žymiai sumažinti variklio efektyvumą. Kita galima priežastis buvo prastesni orlaivio parametrai.[5]
Projekto konkursas tęsėsi be „Arado“ ir 1944 m. rugsėjo 23 d. „Heinkel“ pasiūlymas P.1073 tiesioginiu A. Hitlerio nurodymu buvo paskelbtas nugalėtoju.[1]
Eksponatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienintelis žinomas Arado E.580 yra eksponuojamas Virdžinija Byčo mieste (JAV Virdžinijos valstija) esančiame Karo aviacijos muziejuje. Paprastai teigiama, kad šis orlaivis yra ne originalas, o replika.[1]
Techniniai duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrosios charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Įgula: 1
- Ilgis: 8 m
- Sparnų mojis: 7,75 m
- Aukštis: 2,5 m
- Sparnų plotas: 10 m²
- Svoris:
- tuščio: 1955 kg
- maksimalus kilimo: 2635 kg
- Jėgainė: vienas turboreaktyvinis variklis „BMW 003A-1“ išvystantis 7,85 kN trauką
Skrydžio duomenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skrydžio nuotolis: 403 km
- Skrydžio trukmė: 35 min
- Skrydžio lubos: 12 000 m
- Kilimo laikas:
- į 6 000 m: 7,4 min.
- į 10 000 m: 17,9 min.
- Sparno apkrova: 263 kg/m²
Ginkluotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- du 20 mm kalibro kulkosvaidžiai MG 151/20 arba 2 × 30 mm kalibro aviacinės patrankos MK 108
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 4 5 6 Schick, Walter; Meyer, Ingolf (1997). Luftwaffe Secret Projects: Fighters 1939–1945. Hinckley, England: Midland Publishing. pp. 94–95. ISBN 1857800524.
- ↑ Dan Sharp: Luftwaffe: Secret Bombers of the Third Reich, s. 72. Mortons Media Group Ltd., 2016.
- 1 2 Arado E.580, www.luft46.com.
- ↑ Walter Schick & Ingolf Meyer: Luftwaffe Secret Projects – Fighters 1939–1945, p. 94. Midland Publishing Ltd., 1997.
- ↑ Manfred Griehl: Jet Planes of the Third Reich, the Secret Projects, volume 1, s. 109. Monogram Aviation Publications, 1998.
| |||||