Arabiškos enciklopedijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Arabiškos enciklopedijos – tiek visuotinės, tiek ir specialiosos, dalykinės, taip pat sistematinės bei alfabetinės – buvo sukurtos anksti.

IX-X a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IX a. mokytojas Ibn Qutaiba sukūrė 10 tomų Kitab uyun al - achbar („Knyga apie istorijos šaltinius“). Tai pirmoji arabiška enciklopedija.

Abu Abdallah Muhammad al-ChwarizmiMafatich al - ulum („Mokslų raktas“ arba „Raktas nuo mokslų“) X a. pateikė sistematinę mokslo šakų apžvalgą.

X a. antroje pusėje Bagdado knygynuose pasirodė vad. Rasa'il ichwan as-safa' wa chillan al-wafa, sudaryta iš 52 epistelių. Autoriai – Ichwan as-Safa („Grynumo broliai“), manoma, kilę iš Basros.

XI a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monumentalioji Asch-Schifa („Sielos gydymas nuo klaidų“; lot. pav. Sufficientia) parašyta mediko ir filosofo Ibn Sina (lot. Avicenna, apie 9801037) buvo sudaryta iš 4 dalių. Joje aprašyta logika, fizika (į ją Ibn Sina įtraukė ir florą bei fauną), matematika ir metafizika.

Pats reikšmingiausias sistematinės enciklopedijos leidinys – Miftah es-seadet we missbah es-sijadet fi mewsuat el-ulum („Palaimos raktas ir viešpatavimo mokslo dalykuose žibintas“), sukūrė Mola Ahmed Ben Mustafa (taip pat dar žinomas kaip Taš Kiopri-sade; † pagal musulmonų kalendoriaus skaičiavimą 1032, d. i. 1622)

Alfabetinė enciklopedija – Keschf es - sunun an esmail Kutub velfunun („Enthüllte Bücher und Wissenschaftskunde“). Autorius – Hadši Chalfa (Mustafa Ben Abdollah Katib Čelebi; † J.d. H. 1068, d. i. 1657)

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]