Aptarimas:Runos Lietuvoje
Prašau nepainioti Videvučio vėliavos falsifikato - K.Šimonio pokšto panaudojus lotynų kalbą su autentišku senosios vėliavos atvaizdavimu senosiose kronikose, kadangi, neretai, aptarimų orbitoje tenka išgirsti, kad ir senoji Videvučio vėliava iš V_VI a. yra geriausiu atveju pokštas. -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo 195.182.77.103 (aptarimas • indėlis) 14:45, 16 kovo 2006 (EEST)
- Straipsnyje pateikta medžiaga yra abejotina, nepateikti šaltiniai. Dirgela 18:52, 27 Kovo 2006 (EEST)
Runų diskusija Orbit (-Urba) pastangomis buvo užsimezgusi istorijos forume. Reziumuojant diskusiją, užsimezgusią apie RUNAS Lietuvoje, kurias Tomas Baranauskas apibūdino, kaip diletantiškas fantazijas tenka pastebėti:
a) Lietuvoje nebuvo atlikta reikiama RUNŲ problemos analizė, kadangi pačiomis giliausiomis šios problemos studijomis, deja, tenka laikyti žinomą Č.Gedgaudo knygos paragrafą skirtą Baltiškoms runoms pagal žinomą žiniavaldišką vanduolišką metodologiją bei Tomo Baranausko supeiktą Pauliaus Stanišausko staipsnį “Baltų runų raštas” iš 1994 m. išleistos knygos “Prūsijos kultūra” b) Pati runų Lietuvoje problema yra verta kuo išskirtiniausio dėmesio, kadangi yra išlikęs ir Simono Daukanto širdgėliškas apgailestavimas, kad visas runų palikimas pas mus yra beatodairiškai naikinamas prisidengus kova su pagonybe
Runų problematikoje yra svarbūs tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai argumentai (kadangi pirmieji yra menkoki).
Tiesioginiai argumentai - daiktiniai įrodymai yra sietini su 1. Dubingių Bažnyčioje įmūrytu akmeniu su ženklais, tirtinu garsiojo Taurapilo kunigaikščio kapo kontekste 2. E.Gudavičiaus straipsnyje aptartomis Stanionių akmens runomis
Diskutuotini įrodymai: 3. B.Dakanio nufotografuotas akmuo iš Lenkijos pasienio su ženklais (abejotina, nes ženklai ne itin runiški) 4. Č.Gedgaudo knygoje perpiešti keturi pvz. iš Utenos ir gretimo Rokiškio rj. yra diskutuotini (trys jų - sietini su astronominiais ženklais) 5. Videvučio vėliavos siejamos su gotų-alanų įtakomis, runiškas tekstas. Dalies autorių laikomas falsifikatu, dalies - ne, kadangi trys nepriklausomi autoriai gvildeno (dvigubų) runų panaudojimą. Šią problematiką atgaivino V.Šimėnas 1994 m. savo straipsnyje “Legenda apie videvutį ir Brutenį (legendos šaltinių klausimu)”. Istorijos forumo diskusijoje dėl galimų alaniškų įtakų buvo pastebėta, jų - alanų apsijungimo su hunais faktas bei huniškų tribriaunių strėlių antgalių gausa Kernavėje bei galima dar viena (septintoji) Voluinės (Velyn) vardo kildinimo iš Alani versija, atsižvelgiant į slavams būdingą V pridėjimą žodžio pradžioje, bei alanų buvimą greta Voluinės žemės - prie Juodosios jūros, Panonijoje ir sąjungą su Vandalais (yra miestas prie Baltijos -Wolyn), atakuojant Romos imperiją 406 m. bei paliekant miestą Prancūzijoje prasidedantį nuo etnonimo Alani - daro V.Šimėno hipotezę, paremtą būdingų centrinei Europai, archeologinių radinių iš Va. sluoksnio gausa panemunėje itin tikėtina. Problema yra sudėtinga, nes atsiremia ir į slavų pasirodymo Volynėje pradinį momentą, t.y. ir į slavų etnogenezės problematiką. 6. T.Narbuto pateiktas monetos iš Lydos pavyzdys su runų užrašu negali būti nei paneigtas nei patvirtintas, kadangi nebuvo dokumentuotas pagal mokslinius reikalavimus. 7. Mindaugo antspaudas su runomis Tomo Baranausko duomenimis yra falsifikatas sukurtas sekant Vazos laikų pavyzdžiais.
NETIESIOGINIAI ARGUMENTAIArcheologiniai -lingvistiniai 8. Archeologų duomenys - Kernavėje yra aptikti du stiliai iš Traidenio laikų ar kiek ankstesnio sluoksnio bei tošys su antspaudine grafika. 9. Gotų runų palikimas kelyje iki Juodosios jūros ant iškaltų akmenų, bei ant keramikos -Černiachovo kultūros palikime. Černiachovo kultūrai būdingi ilgastogiai pastatai // netiesa, -- šiai kultūrai daug labiau būdingos pusiau žeminės, o ilgastogiai past. žinomi tik jos periferijoje -- Gugio trigrašis// , o prūsai pasak žinomo lingvisto Algirdo Sabaliausko žodį ilmis - stoginė bus perėmę tiesiogiai iš gotų, kaip ir kai kuriuos kitus žodžius. Lietuvių kaimynų vardų analizė - lenkai, gudai atitinka I tūkst. geopolitinę pralietuvių bei prajotvingių padėtį, kai pietuose buvo ant Karpatų įsikūrę lenčicianai, o pietryčiuose - gotų (gudų) valstybė //tais laikais, kai lenčėnai pradėjo apgyvendinti šiaurines Karpatų prieškalnes, gotų valstybė buvo jau žlugusi -- Gugis// rodytų glaudžių kontaktų su Černiachovo kultūra galimybę. 10. Baltarusijoje yra žinomi du radiniai su runomis, nurodyti jų Archeologijos enciklopedijoje bei forume pateikta informacija, jog runų būta ir Latvijoje. 11. Žodis Runa yra germanų, baltų, finų leksinė bendrybė - latviai lig šiol sako -Runa Riga (kalba Ryga). Lietuviškas raidės vardas sietinas su aukštaičių - raidus -aiškus (t.y. atitinka rašto kaip išaiškinimo prasmę //-- kur kas labiau tikėtina, kad žodis RAIDĖ yra kilęs iš to paties kelmo, kaip ir raižyti, randas, (į)ranta, -- žinoma, kad lietuviai dar visai nesen. laikais "raidėmis" vadino įv. mediniuose daiktuose įrėžtus inicialus -- Gugis//). Pats žodis kalba yra kildintinas iš kalyba - t.y. iškalimo akmenyje ar medyje palikimas. Atskirų runų pavadinimai reda, raida ar gabe (atitinka gabus -sugebantis runomis rašyti - nuo rėžti) atitinka runų žinojimo Lietuvoje versiją.
Išvada. Šie argumentai rodo, kad runų buvimas ir naudojimas Lietuvoje yra tikėtinas, tačiau problemai reikalingas žymiai atidesnis mokslinikų profesionalų - archeologų, lingvistų, grafologų dėmesys. Problematikos kaip ir lietuvių niekinimo einančio nuo Brueckner laikų iki dabar sklaida, išryškino ir politinę problemos plotmę, siekiant įteigti baltų tamsumą bei slavų kanceliarinės kalbos reikšmę (pvz.žr. Lukašenkos istorijos traktuotę jo svetainėje). -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo 195.182.67.130 (aptarimas • indėlis) 21:35, 11 balandžio 2006 (EEST), komentarai tarp „//“ ir kitoks parašas buvo paliktas naudotojo Gugis (aptarimas • indėlis) 09:54, 19 gruodžio 2007 (EEST)
na, LDK slaviškosios kanceliarinės kalbos aiškiai ne "antrojo plano" vaidmens pagoniškosios LDK vidaus gyvenime galgi neskubėkime visai "nureikšminti"... Gugis 09:19, 2007 gruodžio 19 (EET)