Aptarimas:Indėnai

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Tekste palikta kai kurių gramatinių klaidų - kelias ištaisiau. WHITEeyedPEACE



Kažin kodėl sijai, o ne sju? Kiek atsimenu knygose apie indėnus sju vadindavosi. Google randa tiek vieno tiek kito varianto po vieną puslapį ;) Dirgela 21:32, 27 Geg 2005 (EEST)

Man atrodo, nėra dėl ko ginčytis, nes "Sioux" yra vardas, kuriuo bendrai vadino tris gentis: Dakota, Lakota ir Nakota (žr. en:Sioux - redirectina į en:Lakota). Taigi taip išeina, kad "sjuksai" neegzistuoja. Tiktai viena kalbų šeima yra pavadinta tuo vardu.

Kokie yra tie beringo sąsiaurio hipotezei prieštaraujantys duomenys? Dirgėla: lietuviškoje literatūroje randama tiek sijai, tiek sju, tiek siuksai :D Kiek žinau, oficialaus varianto dar nėra. Dažniausiai pasitaikydavo sijai. --Nomad 13:27, 6 Lapkričio 2005 (EET)

Prie kai kurių hipotezių yra prirašyta kas būtent, bet nesu kompetetingas spręsti kiek ten minimi argumentai rimti.Dirgela 14:17, 13 Lapkričio 2005 (EET)

Paskutiniai pakeitimai su daug šauktukų, tačiau nepagrįsti jokiais šaltiniais, todėl abejotini. Reikėtų daugiau konkretumo.Dirgela 06:50, 18 Sausio 2006 (EET)

Dalys apie indėnų papročius ir karo meną akivaizdžiai yra tik apie dalies indėnų papročius ir karo meną, nors gali susidaryti įspūdis, kad tai galioja visiems indėnams.Dirgela 06:27, 19 Sausio 2006 (EET)



Konsultantas 09:38, 24 Sausio 2006 (EET) Šis straipsnis kol kas yra tik šaunaus užmojo apybraiža, tam tikros gairės. Jį reikėtų gerokai skaidyti, nes rašymas vienoje krūvoje apie visų indėnų kultūrinius požymius atrodo keistai. Lygiai taip pat keistai atrodytų straipsnis apie samių-italų kultūrą, nors abi tautos šiuo metu yra Europos tautos.

Nepritariu skirsniams kaip "JAV indėnai", nes indėnų teritorijų ribos nesutampa su dabartinių valstybių ribomis, ir dėmesys "JAV indėnams" greičiausiai yra meninių fimų pagimdyto paaugliško susižavėjimo likutis (be to, ne "rezervacija", o "rezervatas").

Siūlau:

  • Straipsnyje "indėnai" palikti bendrąją informaciją (migracija, pirmieji kontaktai su europiečiais, gal dar kažkiek bendrosios statistikos);
  • tebūnie likusi informacija nukreipiamoji pagal regioninį principą: Šiaurės Amerikos, Centrinės Amerikos, Pietų Amerikos. Galime segmentuoti pagal kultūrines-istorines sritis (kaip ru.wiki). Galima įdėti didžiųjų genčių sąrašą (kaip http://es.wikipedia.org/wiki/Amerindio)
  • skalpų ir pan. aprašymai turėtų būti straipsniuose apie konkrečias gentis ar jų grupes;
  • įdėti nuorodas į kai kurias Pietų Amerikos valstybes (Peru, Ekvadoras...), kurių istorijos ir kultūros aprašymas be indėnų neįsivaizduojamas).

O jeigu kas nos ypatingai giliai domitės guaranių kultūra, galiu leisti nusikopijuoti ispanišką guaranių kalbos vadovėlį su žodynu (Asunsjonas, 1944) :)

Pasvarstymui[redaguoti vikitekstą]

"Taip pat žinoma, kad žmonių genties (giminės, tautos) atmintis siekia iki 250 000 metų! Tai liudija, kad indėnai atsikraustė į Š.Ameriką daug anksčiau, nei yra manoma. Argumentas - žmogus jūromis sugebėjo keliauti anksčiau nei sausuma, nes tai pigesnis, saugesnis ir greitesnis migracijos būdas"

"Tačiau dauguma žinomiausių antropologų ir archeologų mano, kad genetiniai ir kultūriniai migracijos iš Sibiro įrodymai yra pakankami"

Keli klausimai ir pasvarstymai:

  1. Kokia yra tautos atminties forma, kuri pamena 250 000 matu senumo ivykius?
  2. Ir apskritai koks informacijos saltinis?
  3. Kuo remiantis migracija juromis yra "pigesne, saugesne ir greitesne"?
  4. Sia dali siulau trinti.
  5. Minint "zinomiausius antropologus ir archeologus" siulau prirasyti ir viena kita pavarde. Del sulidumo:) Uzlaisva marsa 18:58, 3 Gegužės 2006 (EEST)


Na, as apskritai istrinciau tuos "zinomiausius istorikus ir antropologus". Pirmiausia, zinomumas niekaip nekoreliuoja su ju teiginiu teisingumu, koks Karlas Kastaneda tikrai zinomesnis uz dauguma rimtu antropologu. Antra, cia to visai nereikia, indenu proteviu imigracija per Beringo sasiauri yra is esmes visuotinai pripazistama akademinio mokslo tarpe. Juk nerasome, kad "dauguma garsiausiu istoriku sutinka, jog Aleksandras nukariavo Persijos imperija".

Su viskuo kitu sutinku. Nomad

Etnonimas "siju" atsirado iš odžibvėjų kalbos termino "Nadowe-Is-Iw" ("gyvatės", "šliužai"). Prancūzai išvertė savaip - "Nedowessioux". Anglai dar savaip - "sioux". Odžibvėjai tardavo "nadouesiju" (žr. Dakotų tautos puslapį). Sijų gentys priklauso Sijų-choka kalbų šeimai, kuri dalijama į keletą grupių bei pogrupių.

Konsulantui. Jeigu skaidyti į atskiras dalis, skiriant nors truputį dėmesio visoms kultūrinėm sritim, regionams, gentims ar jų grupėms, gautume 400-500 puslapių knygą. JAV buvo pamėginta trumpai apibūdinti (keliais sakiniais) visas Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikų indėnų gentis ir surašė 5 tomus po 700 puslapių. Čia yra tik apibendrinantis straipsnis. Galima būtų parengti atskirus straipsnius, skirtus atskiriems dalykams. Beje, italai yra indoeuropiečiai, o samiai ne, todėl indėnų palyginimas su samiais-italais nemoksliškas ir nekorektiškas.

Laisvąjam marsiečiui. Tautos atminties forma yra genai, kultūra, papročiai, buitis, mitologija, gamybos būdas, keramika ir t.t., ir pan. Tai, kad žmogus (homo sapiens) prisimena labai senus laikus, įrodo paprastas dalykas - vyro potraukis medžioti ar žvejoti. Žmonės medžioti pradėjo prieš 130-140 tūkst.metų, tik todėl jie išliko. Neandertaliečiai medžioti pradėjo dar anksčiau. Norint pateikti informacijos šaltinius, tektų rašyti kelias dienas, nes sąrašas būtų laaabai ilgas. Migracija vandeniu pigesnė, greitesnė ir saugesnė dėl kelių priežasčių: jūrose nesutiksi tiek daug priešų, kiek sausumoje; pėsčias žmogus praranda daug energijos, todėl turi nuolat gauti maisto ir vandens; jūroje keliauti pakanka povandeninės srovės ("upės") jėgos, kuri gali nešti luotą ar plaustą 4-5 mazgų per valandą greičiu (1 mazgas-1852 metrai per valandą, 4 ar 5 mazgai - jau 7-9 km per valandą, t.y. dvigubai greičiau nei eina pėsčias žmogus); greičiau plaukdamas, žmogus galėjo pasiimti mažiau maisto ir gėlo vandens, mažiau išnaudodavo energijos; kelionių jūra pigumas tame, kad plaustą pasigaminti daug greičiau ir lengviau negu viduryje lygumų ar miškų statyti laikiną būstą visai šeimai ar net giminei, ieškoti malkų ugniai užkurti, susirasti maisto ir vandens, saugotis nuo priešų ir plėšrūnų.

Dirgėlai. Dėl pakeitimų. Kai kurie jų kelia abejonių, bet dauguma yra paremti naujausiais moksliniais tyrinėjimais, kurie buvo aptarti ne tik mokslinėse monogerafijose, bet ir "Discovery", "National Geographic" bei "History" kanalais transliuotose laidose, kuriose dalyvavo ir komentarus davė mokslininkai amerikanistai.

Nei medžioti, nei žvejoti manęs netraukia, matyt ne visi prisimena neandertaliečių laikus ;) Visa kita yra kažkokie bendro pobūdžio pasvarstymai, neturintys nieko bendro nei su enciklopedija, nei su mokslu. Sakyčiau tai tik demagogija, ypač neįvardinti straipsniai ir laidos su neįvardinamais amerikanistais. Dirgela 21:19, 4 Liepos 2006 (EEST)