Aptarimas:Dvigarsis
Ir, tai ne Mišrusis dvigarsis,bet Gal. mano vaikas nesupranta,nes mokytoja sakė kad ir nėra,bet gal netaip išgirdo prašau apsižiūrėkite AČIŪ UŽ IŠKLSUSYMĄ...
Klaidinantis nukreipimas iš dvigarsio į dvibalsį.
Logikos problema. Du sutapę GARSAI viename skiemenyje vadinami dviGARSIU. Bet tie sutapę garsai savo struktūra gali būti įvairūs: kai sutampa du BALSIAI – gauname dviBALSĮ, kai sutampa BALSIS ir PRIEBALSIS, turime MIŠRŲJĮ DVIGARSĮ. Taigi, dabar straipsnio pavadinimas yra klaidinantis/nelogiškas. Laikas nelaukia (aptarimas) 11:40, 26 sausio 2021 (EET)
- Ištryniau. --Homo ergaster (aptarimas) 11:42, 26 sausio 2021 (EET)
Nesupratote iki galo. Šio straipsnelio pavadinimas yra klaidingas. Turi būti Dvigarsis.Laikas nelaukia (aptarimas) 17:32, 26 sausio 2021 (EET)
- @Laikas nelaukia: yra nusistovėję terminai: grynasis dvibalsis ([1], [2]) ir mišrusis dvigarsis ([3], [4]). Suprantu jūsų logiką, kad „du garsai“ yra platesnė sąvoka negu „du balsiai“, tačiau istoriškai buvo pirmesnis terminas mišrusis dvibalsis ([5] - J. Jablonskis, [6]). Ir dabar literatūroje galėtume rasti dvibalsius skirstant į grynuosius ir mišriuosius. Jei pateiksite šaltinį, kuriame tvirtinama, kad šie junginiai apibendrintai vadinami dvigarsiais, ir tik toliau smulkiau skirstomi į grynuosius dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius ― str. pavadinimą pakeisime.--Ed1974LT (aptarimas) 22:32, 4 vasario 2021 (EET)
Na, tai trivialu – ir penktos klasės mokinukams tai aišku (lietuvių kalbos garsams skirtos pamokos), todėl jaučiuosi pats pakankamas šaltinis. Bet jei jau tokie nevierni tamošiai: Antanas Pakerys „Lietuvių bendrinės kalbos fonetika“, Vilnius: Enciklpopedija, 2003, p.117. arba Irena Smetonienė „Lietuvių kalba: Vadovėlis 5 klasei“, Vilnius: Baltos lankos, 2016, p. 51. arba štai penktos klasės pratybos: https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/atsakymu-perziura?content=Lietuviu-kalba-5-klasei-5-puslapis.jpg. O Jablonskiu tokiuose dalykuose visiškai negalima pasitikėti – tai jau mokslo istorija. Jis net morfologiją dar vadino etimologija – tai ką, ir mes dabar taip rašysime! Beje, būtent dėl šių priežasčių ir studentams draudžiu naudotis vikipedija (o jei kuris nurašo, labai lengvai atpažįstu ir kertu per pažymį), ir pats pradėjau joje rašinėti (na, kad mažiau būtų klaidų). Šiaip čia toks pusiau nekaltas dalykas – protingas atsirinks. Bet yra mokytojai ir penktokai, kurie vikipedija tiki – tai jau problema. Ir dar: pataisykite ir Lietuvių abėcėlė straipsnelyje – ten aš kelis kartus taisiau, bet irgi buvo atmesta mano taisymai. Laikas nelaukia (aptarimas) 23:09, 9 vasario 2021 (EET)
- @Ed1974LT ar gali pateikti nuorodą į normaliame šaltinyje esančią frazę kad „dvibalsyje gali būti priebalsių“ arba kad "dvibalsiams priskiriami ir tokie garsai kaip al, ar, am, an, el, er, em, en, il? Ta prasme tarimo taisyklėms skirtą šaltinį kuriama būtų kalbama apie šiuos garsus? Tavo du linkai veda į žodyną kur šiaip jau aiškinama žodžio „mišrus“ reikšmė. Tai nėra labai geras šaltinis tokiam, sakyčiau, neintuityviam teiginiui paremti. Bet @Laikas nelaukia pateikiamas pratybų puslapis irgi tik netiesiogiai kažkuo ten „išsiduoda“. Negi visoj kalbos specialistui prieinamoj literatūroj niekur nėra normalaus, būtent tiems dvigarsiams skirto sakinio? Jei šaltinis internete laisvai neprieinamas, gal galima porą žodžių tiesiog pacituoti. AudriusA (aptarimas) 15:14, 10 vasario 2021 (EET)
- @Audriusa: žr. Dvigarsiai. Jei pažiūrėsite vartosenos pavyzdžius prie žodžio mišrus (atsidarysite būtent tą žodį), rasite terminą mišrusis dvibalsis. @Laikas nelaukia: jūs pats (ar bet kas kitas) Vikipedijoje negalite būti šaltinis: šaltiniu Vikipedijoje laikoma tik literatūra (spausdinta arba virtuali). Manau, nederėtų kelti savo autoriteto pasakojant, kas yra trivialu, ką mano penktokai ir jų mokytojai ir ką veikiate su taip pat manančiais studentais. Beje, straipsnyje apie rūšis lietuvių kalboje pateikiate vidurinę ir reciproką. Suprantu, kad semantiškai tokias rūšis galima išskirti. Morfologiškai ― iš dalies (yra sangrąža). Ir reikėtų pateikti bent po sakinį su šių sąvokų apibrėžimais, skirtumais nuo kitų rūšių (aktyvo, pasyvo), nes dabar galima suprasti tik apčiuopom (pvz., „vidurinė rūšis reiškia savaiminį arba į save nukreiptą veiksmą“ ― taip ją apibūdina Z. Zinkevičius). Šiems apibrėžimams ir paaiškinimams reikia nurodyti šaltinius (literatūrą). Tačiau šį straipsnį pervadinkime.--Ed1974LT (aptarimas) 04:16, 11 vasario 2021 (EET)
- P.S.: „<...> dvigarsiai atlieka tą pačią funkciją kaip dvibalsiai (jie laikytini dvigarsių atmaina) ir ilgieji balsiai,<...>“VLE Rašoma, kad dvibalsiai laikytini dvigarsių atmaina, vadinasi, dvibalsiai yra vieni iš dvigarsių.--Ed1974LT (aptarimas) 05:02, 11 vasario 2021 (EET)
- Ten parašyta kad dvibalsiai laikytini dvigarsių atmaina. Man atrodo, su dabartine versija viskas gerai. AudriusA (aptarimas) 09:36, 11 vasario 2021 (EET)
- P.S.: „<...> dvigarsiai atlieka tą pačią funkciją kaip dvibalsiai (jie laikytini dvigarsių atmaina) ir ilgieji balsiai,<...>“VLE Rašoma, kad dvibalsiai laikytini dvigarsių atmaina, vadinasi, dvibalsiai yra vieni iš dvigarsių.--Ed1974LT (aptarimas) 05:02, 11 vasario 2021 (EET)
- @Audriusa: žr. Dvigarsiai. Jei pažiūrėsite vartosenos pavyzdžius prie žodžio mišrus (atsidarysite būtent tą žodį), rasite terminą mišrusis dvibalsis. @Laikas nelaukia: jūs pats (ar bet kas kitas) Vikipedijoje negalite būti šaltinis: šaltiniu Vikipedijoje laikoma tik literatūra (spausdinta arba virtuali). Manau, nederėtų kelti savo autoriteto pasakojant, kas yra trivialu, ką mano penktokai ir jų mokytojai ir ką veikiate su taip pat manančiais studentais. Beje, straipsnyje apie rūšis lietuvių kalboje pateikiate vidurinę ir reciproką. Suprantu, kad semantiškai tokias rūšis galima išskirti. Morfologiškai ― iš dalies (yra sangrąža). Ir reikėtų pateikti bent po sakinį su šių sąvokų apibrėžimais, skirtumais nuo kitų rūšių (aktyvo, pasyvo), nes dabar galima suprasti tik apčiuopom (pvz., „vidurinė rūšis reiškia savaiminį arba į save nukreiptą veiksmą“ ― taip ją apibūdina Z. Zinkevičius). Šiems apibrėžimams ir paaiškinimams reikia nurodyti šaltinius (literatūrą). Tačiau šį straipsnį pervadinkime.--Ed1974LT (aptarimas) 04:16, 11 vasario 2021 (EET)
- @Ed1974LT ar gali pateikti nuorodą į normaliame šaltinyje esančią frazę kad „dvibalsyje gali būti priebalsių“ arba kad "dvibalsiams priskiriami ir tokie garsai kaip al, ar, am, an, el, er, em, en, il? Ta prasme tarimo taisyklėms skirtą šaltinį kuriama būtų kalbama apie šiuos garsus? Tavo du linkai veda į žodyną kur šiaip jau aiškinama žodžio „mišrus“ reikšmė. Tai nėra labai geras šaltinis tokiam, sakyčiau, neintuityviam teiginiui paremti. Bet @Laikas nelaukia pateikiamas pratybų puslapis irgi tik netiesiogiai kažkuo ten „išsiduoda“. Negi visoj kalbos specialistui prieinamoj literatūroj niekur nėra normalaus, būtent tiems dvigarsiams skirto sakinio? Jei šaltinis internete laisvai neprieinamas, gal galima porą žodžių tiesiog pacituoti. AudriusA (aptarimas) 15:14, 10 vasario 2021 (EET)
- Labai visiems ačiū – dabar straipsnis teisingas ir mokinukų neklaidins:). Jei ką, subtilesnioji klasifikacija: Dvigarsiai: a) priebalsiniai dvigarsiai (c, č, dz, dž) b) dvibalsiai; c) mišrieji dvigarsiai. Pastaba: Lietuvių kalboje esama ir trigarsių (ieu – sudiev). O šiaip – lingvistika yra interpretacinis mokslas: yra kalbos faktai (ne visų vienodai išgirstami) ir yra jų aiškinimas. Ir kiekvienas laisvas aiškinti sulig savo išmanymu, todėl tiek įvairioje literatūroje, tiek interneto platybėse pilna ne tik mokslinių aiškinimų, bet ir visokių išprotėjusių kliedesių. Tai sakau todėl, kad absoliutinant vien šaltinius labai lengva pasimauti ant tų nesąmonių. Todėl lingvistikoje labai svarbus ekspertinis vertinimas. Tie, kas kuruoja lingvistikos sritį, turėtų susidaryti autoritetų sąrašą ir remtis jais, o ne bet kokias kliedesiais. Fonetikoje šiuo metu rimčiausi autoritetai Antanas Pakerys ir Aleksas Girdenis. Iš gyvųjų šiandien – Vytautas Kardelis. Nors ir jų pasitaiko abejotinų interpretacijų, pavyzdžiui, Pakerys iš studentų tarties reikalaudavo tarptautinio e – ferma – e kirčiuojamas vos ne laužtine priegaide. Nors man atrodo, kad realioje tartyje tai fantazija. Ir dar, kadangi čia labai mėgstami tipologiniai aprašai, galima papildyti, kad lietuvių dvibalsių sistema labai panaši į graikų ir lotynų kalbų, todėl dabar rašome (ir tariame) Daidalas (o ne Dedalas). Dvibalsiai eu, oi, ou yra nelietuviški, todėl yra tik tarptautiniuose žodžiuose: Euripidas, Europa, euras, eureka, boikotas, klounas. Laikas nelaukia (aptarimas) 10:03, 13 vasario 2021 (EET)