Aptarimas:Dirbtinis apvaisinimas

Page contents not supported in other languages.
Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hi, paskaičiau : Dirbtinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7–22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla ir 30–60 proc. – donoro sėkla. ir galvoju, kad kaip enciklopediniam straipsniui, tai tokios paklaidos ir jų pateikimas nelabai priimtinas. Gal yra kokie šaltiniai? --AndriuZ 00:22, 5 Bir 2005 (EEST)

Na ir kuo tau čia užkliuvo tokios paklaidos. Suprantu, jei būtų parašyta lygiai 7 % vienaip, lygiai 35% kitaip, o čia pateiklti rėžiai, nes tikriausiai informacija surinkita iš įvairių studijų/tyrimų. Čia ne teorinė statistika, kad galėtum tiksliai pasakyti. Knutux 09:47, 5 Bir 2005 (EEST)
Kiek aš mokiausi taikyti statistika ir vertinti eksperimentų rezultatų patikimumą, tai pamenu, kad pvz.: 22% jau reiškia intervalą (nuo absuliutaus skaičiaus) t.y. rėžį? --AndriuZ 13:02, 5 Bir 2005 (EEST)
Taigi kad dirbtinis apvaisinimas yra atliekamas ne vienu metodu, ir įvairūs metodai skirtingai efektyvūs. O dar ir nuo moters, sėklos ir inseminacijos vietos priklauso. Intervalus paplatina dar ir tyrimų skirtumai (priklausomai nuo tyrimo plano). user:Repro
bandysių vėl nuo pradžių: 1)čia enciklopedia 2)suprantu, kad : a) medikai apsidraudžia ir parduoda viltį, b) žurnalistai grybauja (jeigu straipsnis iš pop.spaudos)... tačiau visgi norisi :-) ... --AndriuZ 17:05, 5 Bir 2005 (EEST)
Tu kaip didelis mokslinčius, gal gali pasakyti kaip vieną procentą statistiškai paskaičiuoti pagal du bent iš dalies nesuderinamus tyrimus, pagal kuriuos gautas skirtingas sėkmingumas? Enciklopedija nereiškia kad žmogus čia ras tikslų skaičių, o kad jis ras patikimiausią informaciją, jei patikimiausia informacija yra rėžis, tai taip ir turi būti parašyta. Knutux 17:50, 5 Bir 2005 (EEST)

Kilnūs norai – kad bet kokia daikto ar reiškinio charakteristika ant šio svieto būtų apibrėžiama vienu skaičiuku. Bet čia, matyt, tiksliųjų mokslų užkratas. O gamta yra įvairi.

Tarkime, hipotetiškai aprašau keletą tyrimų. Inseminacija makštin moteriai virš 35 m. su jos sutuoktinio sperma, kuri nebuvo užšaldoma, buvo 13 proc. efektyvi. Virš 40 metų – 9 proc. Inseminacija gimdon moterims virš 25 m. siekia 18 proc. (užšaldyta sperma). Moterims, kurios gyvendamos su sutoktiniu ir reguliariai (bent 2 kartus per savaitę) mylėjosi be kontracepcijos ir nepastojo per 2 metus, inseminacija buvo 16 proc. efektyvi, o nepastojusioms per 3 metus – tik 9 proc.

Pastebėjimai:

  • šiuos tyrimus vienija tik tai, kad juose tiriamas dirbtinio apvaisinimo veiksningumas;
  • vieni tyrimai atsižvelgia į amžių, kiti ne,
  • tas pats galioja nevaisingumo stažui, spermos kilmei (sutuoktinio ar donoro, šaldyta ar ne), inseminacijos technologijai ir kt.

Klausimas: ir kaipgi šiuos tyrimus palyginti? Vaistų kompanijos ir mokslo įstaigos kiša didžiulius išteklius, siekdamos gauti kiek įmanoma tikslesnius rezultatus (siauresnius intervalus (ar rėžius?)) apie įvairius gydymo būdus, tačiau retai kada pavyksta tiksliai apibrėžti siauras ribas. O jeigu kas nors vistik pasiryžęs nerti į mokslinių tyrimų ir publikacijų šūsnį – pirmyn! Laiko turint galima ir „Pubmed“ pasiknisti, kur yra nuorodos į 15 mln. straipsnių nuo pat 1950 m. (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi).user:repro

1)tai gal man įdėti nuskanuotą vadovėlį Statistinis eksperimento duomenų vertinimas :-) 2) prašau diskutuoti korektiškai - aš neteigiau noriu viską aprašyti vienu skaičuku, netgi priešingai - kažkada įdėjau 39 sistemos parametrus :-)) --AndriuZ 19:18, 5 Bir 2005 (EEST)
Andriuz - "tačiau visgi norisi :-) ..." Arba apsimeti, kad nesupranti kas tau sakoma, arba esi bukas (čia grynai hipotetinis variantas) arba nežinai ko nori. Visi atvejai liūdni. Nelabai smagu pereiti į tokio lygio pastabas, bet tamsta matau kryptingai to sieki. Dirgela 21:02, 5 Bir 2005 (EEST)
Keista, bet ir man panašus įspūdis susidarė – arba AndriuZ nesupranta, arba nenori suprasti, arba bando kitų kantrybę. Galvojau, kad čia tik man taip atrodo, bet jaučiuosi ne vienišas:). user:repro
Andriuz - tau reikia uzduoti atlikti koki nors sudetinga darba, kad neturetum laiko del kokio skaiciuko kabinetis ir bereikalo energija svaistyti. Algirdas 21:10, 5 Bir 2005 (EEST)

Straipsnis siaip nera labai teisingas. Apvaisinimas megintuvelyje taip pat yra pagalbinis apvaisinimas (pagal sena versija dirbtinis, bet dabar stengiamasi atsisakyti tokio savokos pavadinimo ir naudoti "pagalbinis", nes pastarasis - tikslesnis).