Apsinuodijimas deguonimi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Apsinuodijimas deguonimi, hiperoksija yra apsinuodijimas atsirandantis kvėpuojant padidėjusio dalinio slėgio deguonimi ar jo mišiniais su kitomis dujomis. A[sinuodijimas deguonimi gali įvykti naudojant deguonies aparatus, regeneracinius aparatus, kvėpavimui naudojant dirbtinius dujų mišinius, atliekant deguoninę dekompresiją. Apsinuodijus deguonimi pažeidžiamos centrinės nervų sistemos, kvėpavimo ir kraujotakos organų funkcijos.

Padidėjus deguonies koncentracijai audiniuose, atsiranda hiperoksijai būdingi sindromai: dezorientacija, kvėpavimo sunkumai, regos sutrikimai (pavyzdžiui, miopija). Biocheminį apsinuodijimo pagrindą sudaro redukcijos procesas, kurio metu deguonies molekulė netenka vieno arba dviejų elektronų ir susidaro aktyvios deguonies formos (peroksidai, superoksidai, laisvieji radikalai). Oksidacinio streso metu pažeidžiamos ląstelių sienelės, subliūkšta alveolės, ardoma tinklainė. Į deguonies nuodingumą turi atsižvelgti narai, paprastai jų kvėpavimo mišinį sudaro 20 procentų deguonies ir 80 procentų helio, esant vienos atmosferos mišinio slėgiui.