Aproksimatyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aproksimatyvas (lot. approximō 'artėju') – linksnis, reiškiantis buvimą šalia ko nors arba judėjimą ko nors link. Vartojamas baskų, Uralo ir kai kuriose kitose kalbose

Vepsų kalboje buvimo šalia ko nors reikšme vartojamas aproksimatyvas vadinamas pirmuoju, jis sudaromas su priesagomis -nno (vienaskaita) ir -idenno (daugiskaita), pavyzdžiui, Pert' seižub korktoiden kall’oidenno 'Namas stovi prie aukštų uolų'. Judėjimo ko nors link aproksimatyvas vepsų kalboje vadinamas antruoju ir yra sudaromas su priesagomis -nnoks (vienaskaita) ir -(i)dennoks (daugiskaita), pavyzdžiui, Kalanik töndui suriden kividennoks 'Žvejas patraukė prie didelių akmenų'. Antrojo aproksimatyvo reikšmė vepsų kalboje sutampa su iliatyvu arba aliatyvu.[1]

Komių kalboje šis linksnis sudaromas su priesaga -лань (-lanj), pavyzdžiui, керкалань (kerkalanj) 'namo link'.

Baskų kalboje aproksimatyvo priesaga yra -raino: etxeraino 'iki namo'.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Бродский, И. В. (2014). “Аппроксимативы и эгрессив”, Vepsän kel': Openduzkirj täuz'kaznuzile, 100—101.
  2. The Online Dictionary of Language Terminology (ODLT). „approximative case“. Nuoroda tikrinta 2019-11-04.