Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė
Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė lenk. Apolonia Dalewska-Sierakowska | |
---|---|
Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | |
Gimė | 1838 m. sausio 19 d. Kunkulka prie Javaravų, Vilniaus gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1918 m. gruodžio 21 d. (80 metų) Varšuva, Lenkija |
Palaidotas (-a) | Povonzkų kapinėse |
Tėvas | Dominykas Dalevskis |
Motina | Dominyka Narkevičiūtė |
Veikla | rezistentė, visuomenės veikėja, 1863 m. sukilimo dalyvė, Zigmanto Sierakausko žmona |
Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė (lenk. Apolonia Dalewska-Sierakowska; 1838 m. sausio 19 d. Kunkulkoje prie Javaravų, Rusijos imperija – 1918 m. gruodžio 21 d. Varšuva, Lenkija) – rezistentė, visuomenės veikėja, 1863 m. sukilimo dalyvė, Zigmanto Sierakausko žmona.
Dalevskių šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dominykas Dalevskis ir Dominyka Narkevičiūtė Dalevskienė viso susilaukė 10 vaikų.
Pranciškus Dalevskis, gim. 1825 m., ir Aleksandras Dalevskis, gim. 1827 m., įkūrė Lietuvos jaunimo brolybės sąjungą, rezistentai, Pranciškus taip pat 1863 m. sukilimo dalyvis, Tekla Dalevskytė-Jenikienė, gim. 1829 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Julija Dalevskytė-Berkmanienė, gim. 1830 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Juzefa Dalevskytė, gim. 1832 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Konstantinas Dalevskis, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvis, 1871 m. Paryžiaus komunos dalyvis; jo dvynė sesuo Zuzana Dalevskytė-Turskienė, gim. 1835 m., 1863 m. sukilimo dalyvė, Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė, gim. 1838 m., 1863 m. sukilimo dalyvė; Titas Dalevskis, gim. 1840 m., 1863 m. sukilimo dalyvis; Ksavera Dalevskytė, gim. 1842 m., 1863 m. sukilimo dalyvė.[1][2][3]
Ankstyvieji gyvenimo metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apolonija Dalevskytė gimė 1838 m. sausio 19 d. Kunkulkos užusienyje smulkiųjų bajorų šeimoje.[1] Lenkų herbynuose rašoma, jog Dalevskių protėviai atvyko iš Liublino vaivadijos.[4] Mergaitė buvo pakrikštyta Apolonijos Ferdinandos vardu 1838 m. balandžio 6 d. Mergaitės krikšto tėvais tapo Rusijos kariuomenės kapitonas Samuelis Lickis, krikšto motina – Vilniaus gailestingųjų seserų vyresnioji Apolonija Ratautaitė.[2]
1848 m. mirė Apolonijos Dalevskytės tėvas Dominykas Dalevskis ir likusi našlė Dominyka Narkevičiūtė-Dalevskienė su vaikais persikėlė gyventi į Vilnių. Keturias iš šešerių seserų leido mokytis į įvairius pensionus. Apolonija 1849 m. sulaukusi aštuonerių metų buvo išleista mokytis į valstybinį pavyzdinį pensioną, kuriame gavo išlaikymą. Pirma laiko baigusi pensioną vėliau lankė prie Bajorų instituto organizuotus kursus, kuriuose buvo dėstoma matematika, gamtos mokslai, istorija, literatūra, estetika, pedagogika. Muziką dėstė Stanislovas Moniuška, piešimą Albertas Vaitiekus Žametas ir Mykolas Elvyras Andriolis. Šie kursai buvo slapti, juos organizavo vietinė inteligentija, tokiu būdu protestavusi prieš caro politiką.[1][2][5]
Pažintis su Zigmantu Sierakausku ir gyvenimas santuokoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1861 m. vasarą Apolonija Dalevskytė susipažino su Rusijos armijos kapitonu Zigmantu Sierakausku. Pora susituokė Kėdainiuose 1862 m. liepos 30 d. Santuoką taip pat įregistravo Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje.[1][2][5] Sierakausko ir Dalevskytės vestuvėse Kėdainiuose dalyvavo visas būrys žymių 1863 m. sukilimo vadų: be Dalevskių ir Berkmanų, dalyvavo Konstantinas Kalinauskas, Jokūbas Geištoras, taip pat buvo pakviestas kunigas Antanas Mackevičius.[1]
Po sutuoktuvių pora savaitę pabuvo Kėdainiuose, turistavo po miškus. Po to Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė lydėjo vyrą tarnybinėje kelionėje po Vakarų Europą. Aplankė Berlyną, kuriame dalyvavo Landtago posėdyje, pabuvo Leipcige, Poznanėje, aplankė Vieną, Paryžių ir kt. Apolonijai susirgus, ji grįžo į Vilnių ir apsistojo pas motiną, o vyras išvyko į Alžyrą.[1][2][5]
1863 m. pradžioje Apolonija ir Zigmantas Sierakauskai išvyko į Sankt Peterburgą, o jau pavasario pabaigoje grįžo į Vilnių. 1863 m. balandžio 3 d. abu išvyko į Kauną, iš ten Apolonija persikėlė į Kėdainius. Zigmantas Sierakauskas prisijungė prie sukilėlių.[1][2][5]
Sibiro tremtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suėmus Zigmantą Sieraukauską, jo nėščia žmona Apolonija Sierakauskienė taip pat buvo suimta. Arešte ji išbuvo tris mėnesius. Suimtą vyrą tepamatė tik kartą. Po to susirgo. 1863 m. rugsėjo 17 d. už bandymą užtarti vyrą, Apolonija Sierakauskienė buvo ištremta į Naugardo guberniją. Iš Vilniaus serganti Sierakauskienė lydima žandaro ir akušerės Juzefos Boričevskos 1863 m. rugsėjo 24 d. išvyko traukiniu. Apie pasibaisėtiną Michailo Muravjovo elgesį su nėščia A. Sierakauskiene buvo plačiai rašoma užsienio spaudoje, taip pat ir žurnale „The Times".[2][5]
1863 m. spalio 21 d. Apolonija Sierakauskienė pagimdė dukterį Zigmantą, kuri mirė vaikystėje 1866 m., Apolonijai persikėlus iš Naugardo gyventi į Samarą.[2][5]
Paskutinieji gyvenimo metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Carui paskelbus amnestiją, Apolonija Sierakauskienė 1868 m. pradžioje atvyko į Lenkijos Karalystę, apsigyveno Varšuvoje. Čia su seserimi Ksavera mokytojavo, vadovavo slaptai mergaičių mokyklai, skirtai Sibiro tremtinių iš Lietuvos dukroms.[2][5]
Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė mirė Varšuvoje 1918 m. gruodžio 21 d. Palaidota šeimos kape Povonzkų kapinėse.[2][5]
Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė parašė savo šeimos istoriją. Rankraštis nukeliavo į Lvovą pas Aną Jakubovskienę, Zigmanto Sierakausko bičiulio Saturnino Jakubovskio žmoną, vėliau pateko į Dalevskių bičiulio Benedikto Dybovskio rankas. Jis atvežė rankraštį į Vilnių. Apolonijos Sierakauskienės rankraštis buvo atiduotas saugoti į Vilniaus mokslo bičiulių draugijos archyvą.[2][5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 V.Merkys. Dalevskių šeima. Vilnius: Vaga, 1967.
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 Sudarytojos Tamara Bairašauskaitė, Jolanta Sikorska Kulesza. Apolonija Dalevskytė – Sierakauskienė. Atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-028-8.
- ↑ Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8.
- ↑ A.Boniecki. Herbarz Polski. T.4. Warszawa, 1901, p. 65-66.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 5,7 5,8 Rasa Baškienė. Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė – sukilėlių vado žmona, 2017. [1]