Apoditerijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apoditerijus (lot. apodyterium, iš gr. ἀποδυτήριον 'vieta, kur nusirengia') – senovės Romos viešosios pirties patalpa su kambarėliais ar lentynomis, kur lankytojai nusirengdavo ir laikydavo drabužius ir kitus daiktus kol maudydavosi.[1]

Senųjų Pompėjos pirčių apoditerijus.
II a. termų apoditerijus

Daiktus apoditerijuje saugodavo vergai kapsarijai, kurie būdavo arba pirties personalas, arba pačių mauduolių atsivesti.

Viename iš Romos laikų mokyklinių tekstų aprašyta, kaip turtingas romėnas moksleivis ateina į pirtį ir apoditerijuje palieka vergą jam paliepdamas: „Neužmik, saugok nuo vagių“.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]