Aplinkos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anglies emisija pagal regionus 1800-2000 m.

Aplinkos teisė, aplinkosaugos teisė, ekologinė teisė - viešosios teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių aplinkos visuomeninius santykius. Aplinkos teisės tikslai - išsaugoti natūralią aplinką, išlaikyti (ekosistemų) funkcionalumą.

Pošakiai[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkos teisę sudaro įvairių gamtos išteklių teisė (vandens teisė, oro teisė, žemės teisė, naudingų iškasenų teisė, atsinaujinančių išteklių teisė), taip pat ūkinė aplinkos teisė, aplinkos baudžiamoji teisė.

Europos Sąjungos aplinkos teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Sąjungos aplinkos teisė.

Aplinkos apsauga XX a. 7-8 deš. įgijo didesnę reikšmę. 1972 m. susitikę Europos Bendrijų valstybių narių vadovai pabrėžė, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas aplinkos apsaugai. 1973 m. buvo priimta Pirmoji bendroji aplinkos apsaugos veiksmų programa. 1986 m. priėmus Suvestinį Europos aktą, tuo metu galiojusi EB sutartis buvo papildyta 130r-130t (dab. 174-176) straipsniais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, tapusia privaloma vykdyti Bendrijos užduotimi. Mastrichto sutartis 1992 m. papildė steigiamąsias Bendrijų sutartis dėl aplinkos apsaugos:

EB steigimo sutarties 2 straipsnis

Bendrijos paskirtis (…) visoje Bendrijoje (…) skatinti didesnę aplinkos apsaugą bei pagerinti aplinkos kokybę.

EB steigimo sutarties 3 straipsnis

(1) Bendrijos veikla (…) apima:

l) politiką aplinkos srityje.

Nuo to laiko buvo priimta daug ES antrinės teisės aktų - direktyvų, reglamentų aplinkosaugos srityje. ES aplinkos teisė - ES pirminė ir ES antrinė aplinkos teisė. Apima ES aplinkos teisės raidą (istoriją), ES aplinkos politikos principų, ES kompetencijos aplinkos politikos srityje reguliavimą. Teisės šaltiniai - EB steigimo sutartys, horizontalieji ir specialieji antrinės aplinkos teisės aktai, Lietuvos aplinkos teisės derinimo su ES aplinkos teise aktai. EB sutartyje įtvirtinti aplinkos politikos principai ir kriterijai, į kuriuos Bendrija atsižvelgia rengdama savo aplinkos politiką, įgyvendinami priimant antrinės aplinkos teisės aktus. Europos Sąjungos aplinkos teisė Lietuvoje yra dėstomas kursas[1].

Tarptautinė aplinkos teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto protokolą pasirašiusios (mėlyna spalva) ir ratifikavusios (žalia spalva) valstybės.
Pagrindinis straipsnis – Tarptautinė aplinkos teisė.

Aplinką saugoti svarbu ne tik nacionaliniu, regioniniu, bet ir pasauliniu mastu, kadangi aplinkos problemos neturi sienų. Tarptautinės aplinkosaugos sutartys siekia tarptautiniu mastu įtvirtinti aplinkos svarbą, apsaugą. Tam sudaromos tarptautinės konvencijos, pvz., Biologinės įvairovės konvencija, Orhuso konvencija, Bendroji klimato kaitos konvencija, ir kitos.

Lietuvos aplinkos teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos aplinkos teisės pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje. Joje nustatyta pareiga saugoti aplinką. Aplinkosaugos normas detalizuoja bei nustato Lietuvos įstatymai.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Antantas Marcijonas, Bronius Sudavičius. Ekologinė teisė. V., Eugrimas, 1996.
  2. A. Marcijonas, B. Sudavičius. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų režimas teisės reformos kontekste // Teisė. 27.V., 1993, p. 48-53.
  3. A. Marcijonas, B. Sudavičius. Aplinkos apsauga teisės reformos kontekste // Teisė.30. V., 1996, p. 109-119.
  4. A. Marcijonas, B. Sudavičius. Aplinkai padarytos žalos kompensavimo teisiniai pagrindai // Teisė. 24. V., 1997, p.109-118.
  5. A. Marcijonas. Valstybinio aplinkos apsaugos mechanizmo funkcionavimo teisinis pagrindas // Teisė. 24. V., 1990, p. 25-33.
  6. B. Sudavičius. Įstatymų ekologizavimas valstybinių gamtos apsaugos priemonių sistemoje // Teisė.24. V., 1990, p.15-24.
  7. Aplinkos teisė. Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais. Rasa Ragulskytė-Markovienė. Eugrimas, 2005. 364 p. ISBN : 9955-682-04-3, A5.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Europos Sąjungos aplinkos teisė VU TF dalyko programa (PDF)