Pereiti prie turinio

Apartheido nusikaltimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prieš apartheidą nukreipta demonstracija Amsterdame, 1988 m.

Apartheido nusikaltimas, kaip apibrėžta 2002 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute, – nežmoniškos veikos, panašios į kitus nusikaltimus žmoniškumui, kurias, esant tam tikrai santvarkai ir ją įtvirtinančioms institucijoms, vykdo viena rasinė grupė, sistemingai engdama ir laikydama savo valdžioje kitą rasinę grupę ar grupes, kad išlaikytų tokią santvarką.[1]

1973 m. lapkričio 30 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Tarptautinę konvenciją dėl apartheido nusikaltimo uždraudimo ir baudimo už jį.[2] Konvencijoje apartheido nusikaltimu laikomos „nežmoniškos veikos, kuriomis siekiama įtvirtinti ir išlaikyti vienos rasinės grupės dominavimą kitos rasinės grupės atžvilgiu ir ją sistemingai engti“.[3]

Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ ir teisės mokslininko Miles Jackson teigimu, apartheidą draudžia ir tarptautinė paprotinė teisė, nors vis dar diskutuojama, ar jis laikytinas tarptautiniu nusikaltimu.[4][5] 2021 m. du buvę apartheidinės Pietų Afrikos Respublikos saugumo policijos pareigūnai tapo pirmaisiais asmenimis, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl apartheido nusikaltimo pagal tarptautinę paprotinę teisę.[6]

Terminas „apartheidas“ (afr. apartheid – ‘atskirumas’) vartojamas Pietų Afrikos Respublikos nuo 1948 m. vykdytai rasinės segregacijos politikai apibūdinti. Priekaištai dėl šios politikos Jungtinėms Tautoms buvo pareikšti dar 1948 m. liepos 12 d., kai Indijos atstovas Jungtinėse Tautose nusiuntė laišką generaliniam sekretoriui, jame išreikšdamas susirūpinimą dėl elgesio su etniniais indais Pietų Afrikos Sąjungoje.[7] Paaiškėjus apie Pietų Afrikos apartheidą, jis buvo tarptautiniu mastu pasmerktas kaip neteisinga ir rasistinė sistema. Siekiant daryti tarptautinį spaudimą Pietų Afrikos vyriausybei, imta ieškoti oficialaus teisinio pagrindo.

1971 m. Sovietų Sąjunga ir Gvinėja pateikė pirminį konvencijos dėl apartheido uždraudimo ir baudimo už jį projektą.[8] 1973 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Tarptautinė konvencija dėl apartheido nusikaltimo uždraudimo ir baudimo už jį (ICSPCA).[2] Konvenciją pasirašė 31 valstybė, o iš viso prie jos prisijungusios 107 valstybės. Konvencija įsigaliojo 1976 m., kai ją ratifikavo 20 šalių: Beninas, Bulgarija, Čadas, Čekoslovakija, Ekvadoras, Vokietijos Demokratinė Respublika (Rytų Vokietija), Gvinėja, Vengrija, Irakas, Mongolija, Lenkija, Kataras, Somalis, Sirija, SSRS, Jungtiniai Arabų Emyratai, Tanzanija ir Jugoslavija.[9]

„Dėl to apartheidas pripažintas nusikaltimu žmoniškumui, kurio taikymo sritis peržengia Pietų Afrikos ribas. Nors apartheido nusikaltimas dažniausiai siejamas su rasistine Pietų Afrikos Respublikos politika po 1948 m., šis terminas vartojamas rasistinei politikai bet kurioje valstybėje apibūdinti.“[10]

1977 m. Ženevos konvencijų I papildomame protokole apartheidas įvardytas kaip sunkus protokolo pažeidimas ir karo nusikaltimas. Prie protokolo prisijungusios 169 valstybės.[11]

Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas numato asmeninę baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui, tarp jų – ir apartheido nusikaltimą.[12]

ICSPCA apartheido nusikaltimo apibrėžimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apartheido konvencijos (ICSPCA) II straipsnyje apartheido nusikaltimas apibrėžiamas kaip:

Siekiant šios konvencijos tikslų, terminas „apartheido nusikaltimas“ turi apimti rasinės segregacijos ir diskriminacijos politiką ir praktiką, praktikuojamas pietų Afrikoje, ir turi būti suprantama kaip nežmoniški veiksmai, vykdomi siekiant įtvirtinti ir išlaikyti vienos rasės asmenų grupės atžvilgiu viešpatavimą kurios nors kitos rasės asmenų grupei ir sistemingai ją engti, tai yra:

  1. Teisės gyventi ir asmens laisvės teisės atėmimą iš kokios nors rasinės grupės ar grupių nario ar narių
    1. Žudant rasinės grupės ar grupių narius;
    2. Padarant rimtų kūno sužalojimų ar psichikos pažeidimų rasinės grupės ar grupių nariams ir kėsinantis į jų laisvę ar orumą juos kankinant arba žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai su jais elgiantis ir juos baudžiant;
    3. Savavališkai areštuojant ir neteisėtai kalinant rasinės grupės ar grupių narius;
  2. Tyčinį sudarymą rasinei grupei ar grupėms tokių gyvenimo sąlygų, kurios ją ar jas visiškai ar iš dalies fiziškai sunaikintų;
  3. Visas priemones, tarp jų ir įstatymų leidybos, kuriomis trukdoma rasinei grupei ar grupėms dalyvauti politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame šalies gyvenime, ir tyčinį sudarymą sąlygų, trukdančių visapusiškai vystytis tokiai grupei ar grupėms, atimant iš rasinės grupės narių pagrindines žmogaus teises ir laisves, įskaitant teisę į darbą, teisę steigti pripažintas profesines sąjungas, teisę į mokslą, teisę palikti savo šalį ir sugrįžti į ją, teisę į pilietybę, teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę ir teisę dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir steigti asociacijas;
  4. Visas priemones, taip pat teisines, kuriomis siekiama skirstyti gyventojus pagal rasinius požymius, steigiant atskirus rezervatus ir getus rasinės grupės ar grupių nariams, draudimą mišrių santuokų tarp įvairių rasinių grupių narių, atėmimą rasinei grupei ar grupėms arba jų nariams priklausančios žemės nuosavybės;
  5. Rasinės grupės ar grupių darbo išnaudojimą, ypač prievartinio jų darbo panaudojimą;
  6. Organizacijų ir asmenų persekiojimą, atimant iš jų pagrindines teises ir laisves dėl to, kad jie priešinasi apartheidui.
— Tarptautinė konvencija dėl apartheido nusikaltimo uždraudimo ir baudimo už jį, II straipsnis[2][3]
Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo:
  Valstybės, pripažįstančios Komiteto kompetenciją
  Valstybės, nepripažįstančios Komiteto kompetencijos
  Valstybės, pasirašiusios konvenciją, bet jos neratifikavusios
  Valstybės, neprisijungusios prie konvencijos

JT rasinės diskriminacijos apibrėžimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (ICERD),

sąvoka „rasinė diskriminacija“ reiškia kokių nors skirtumų, išimčių, apribojimų darymą ar pranašumo teikimą, pagrįstą rasės, odos spalvos, giminės, tautybės ar etninės kilmės požymiais, siekiant panaikinti arba apriboti pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves bei neleisti vienodai naudotis jomis arba jas realizuoti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar kurioje kitoje visuomenės gyvenimo srityje.[13]

TBT apartheido nusikaltimo apibrėžimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai straipsniai – Romos statutas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas.

Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnyje apartheido nusikaltimas apibrėžiamas kaip:[14]

„Apartheido nusikaltimas“ – nežmoniškos veikos, panašios į šio straipsnio 1 dalyje nurodytąsias, kurias, esant tam tikrai santvarkai ir ją įtvirtinančioms institucijoms, vykdo viena rasinė grupė, sistemingai engdama ir laikydama savo valdžioje kitą rasinę grupę ar grupes, kad išlaikytų tokią santvarką.

Bylų nagrinėjimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2024 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje dėl Izraelio vykdomos palestiniečių teritorijų okupacijos pateikė patariamąją nuomonę, kurioje teigiama, kad Izraelis pažeidė Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 3 straipsnį, įskaitant „rasinę segregaciją ir apartheidą“.[15][16]Human Rights Watch“ paskelbė, kad „Pasaulio teismas pripažino Izraelį atsakingu už apartheidą“.[17]

2024 m. Pietų Afrikoje pradėtas įtariamų 1982 m. „Cosas Four“ kovos su apartheidu aktyvistų pagrobimo ir nužudymo kaltininkų baudžiamasis persekiojimas. 2025 m. Pietų Afrikos teismas nusprendė, kad apartheidas tuo metu buvo nusikaltimas pagal tarptautinę paprotinę teisę.[18]

  1. „Rome Statute of the International Criminal Court, 1998“. legal.un.org.
  2. 2,0 2,1 2,2 „Convention on the Suppression and Punishment of the Crime of Apartheid“. United Nations Audiovisual Library of International Law. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-09. Nuoroda tikrinta 10 October 2011.
  3. 3,0 3,1 „International Convention on the Suppression and Punishment of the Crime of Apartheid (PDF). United Nations. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-10-17. Nuoroda tikrinta 2017-12-26.
  4. Jackson, Miles (2022). „The Definition of Apartheid in Customary International Law and the International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination“. International & Comparative Law Quarterly (anglų). 71 (4): 831–855. doi:10.1017/S0020589322000379. ISSN 0020-5893.
  5. Baldwin, Clive (9 July 2021). „Human Rights Watch Responds: Reflections on Apartheid and Persecution in International Law“. Human Rights Watch (anglų). Nuoroda tikrinta 23 November 2022.
  6. Gerhard Kemp & Windell Nortje https://academic.oup.com/jicj/article/21/2/405/7231934
  7. Pillai, Padmanabha (12 July 1948). „Letter from the representative of India to the Secretary-General concerning the treatment of Indians in South Africa“. Suarchyvuotas originalas 3 June 2012. Nuoroda tikrinta 10 October 2011.
  8. Olav Stokke and Carl Widstrand, red. (1973). Southern Africa Vol. 1: United Nations-Organization of African Unity Conference Oslo 9–14 April 1973. Scandinavian Institute of African Studies. Suarchyvuota iš originalo 13 June 2022. Nuoroda tikrinta 22 April 2022.
  9. „Treaties and international agreements registered or filed and recorded with the Secretariat of the United Nations“ (PDF). VOLUME 1015. 1976. p.244. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 25 October 2019. Nuoroda tikrinta 13 June 2019.
  10. Morton, Jeffrey S. (2000). The International Law Commission of the United Nations. University of South Carolina Press. pp. 27. ISBN 1-57003-170-3.
  11. See Article 85(4) and 85(5) of Additional Protocol 1, dated 8 June 1977 [1] Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto.
  12. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnyje „apartheido nusikaltimas“ įvardijamas kaip vienas iš 11 pripažintų nusikaltimų žmoniškumui.
  13. UN International Convention on the Elimination of All of Racial Discrimination Archyvuota kopija 2021-04-23 iš Wayback Machine projekto., New York 7 March 1966
  14. United Nations (2002). „Rome Statute of the International Criminal Court, Part 2, Article 7“. Suarchyvuotas originalas 12 July 2007. Nuoroda tikrinta 21 July 2007.
  15. LEGAL CONSEQUENCES ARISING FROM THE POLICIES AND PRACTICES OF ISRAEL IN THE OCCUPIED PALESTINIAN TERRITORY, INCLUDING EAST JERUSALEM, 19 JULY 2024, ADVISORY OPINION [2]
  16. „World Court Finds Israel Responsible for Apartheid“. Human Rights Watch. 2024-07-19. Nuoroda tikrinta 2024-08-07.
  17. „World Court Finds Israel Responsible for Apartheid“. Human Rights Watch. 19 July 2024. Suarchyvuota iš originalo August 21, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-08-26.
  18. „Criminal Court in South Africa Confirms Charges in Historic First Prosecution of the Crime Against Humanity of Apartheid“. Opinio Juris. 29 April 2025. Nuoroda tikrinta 30 April 2025.