Antropogonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Farerų salų pašto ženklas, vaizduojantis pirmuosius žmones (Askas ir Embla).

Antropogonija (gr. ἀνθρωπογένεια = žmogaus gimimas) – įvairūs tautų mitai apie žmogaus atsiradimą arba jo sukūrimą. Mituose žmogų dažniausia sukuria aukščiausieji dievai, bet neskiria jam reikšmingos vietos Visatoje. Indoeuropiečių mitologijoje būdingas mitologinis pasakojimas apie žmogaus sukurimą iš medžio, rąstgalių. Kaip antai, germanų mitologijoje dievai įkvėpę gyvybę dviem medžio gabalams (Askas ir Embla). Mesopotamijos mituose pasakojama, kad žmogus buvęs nulipdytas iš molio, abraominėse religijose minima, jog žmogus atsirado iš žemės dulkių (Adomas ir Ieva). Egiptiečių mitologijoje žmonės atsiradę iš dievybės ašarų.[1][2] Pagal lietuvių sakmes žmogus buvo nulipdytas iš molio, tai beveik nesiskiria nuo Biblijos pasakojimo. Gali būti, kad įtakos tam turėjo krikščionybė.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hultgård, Anders (2006). "The Askr and Embla Myth in a Comparative Perspective". In Andrén, Anders; Jennbert, Kristina; Raudvere, Catharina (editors). Old Norse Religion in Long-term Perspectives. Nordic Academic Press. ISBN 91-89116-81-X
  2. Gintaras Beresnevičius. Antropogonija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  3. Mitologijos enciklopedija, 2, 1999; Račiūnaitė, Senvaitytė, Vaicekauskas, 2001