Antroji Marinidų dinastijos krizė

1372 m. po Azizo I-jo mirties šalyje įsigalėjo anarchija. Į Maroko sultono sostą buvo paskirtas Azizo I-jo sūmus Mahometas IV Abu Zaijanas, kuris dar buvo labai jaunas ir jo vardu valdė viziriai. Būdamas šešerių 1373 m. Mahometas IV-is mirė.

1374 m. Nasidų dinastijos Granados sultono Mahometo V-jo (Muhammed V, Sultan of Granada) pastangomis, sostą užėmė Ali II sūnus Abu l-Abasas Achmadas. Po dešimties valdymo metų, to paties Granados sultono pastangomis, 1384 m. Abu l-Abasas Achmadas buvo ištremtas, o jo viziris nužudytas.

Valdžią perėmė viziris Ibn Masjis, kuris valdė prie trijų marionetinių sultonų:

• prie Abu Inano Fariso sūnaus Abu Fariso Musos (g. nežinoma – m. 1387 m.);
• prie Abu l-Abaso Achmado sūnaus Mahometo V-jo;
• prie Ali I Abdal Hasano anūko Mahometo VI-jo Alvatiko.

1387 m. Abu l-Abasas Achmadas grįžo į valdžią, liepė suimti ir teisti vizirį Ibn Masjį. Kuriam laikui šalyje įsiviešpatavo taika. 1393 m. sultonas Abu l-Abasas Achmadas mirė.

Nuorodos

• Istorinis žodynas Archyvuota kopija 2008-01-25 iš Wayback Machine projekto.;
• Musulmonų vadovai.

Prieš tai: Abdal Azizas I Abu l-Farisas

Marinidų dinastija 1372-1393

Po to: Abdul Farisas