Antrasis anglų-afganų karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Britų kariai prie Ali Masdžito
Emyro Jakubo Chano susitikimas su britų karininkais Gandamake
Afganų kariai po laimėto Maivando mūšio prie Kandaharo

Antrasis anglų-afganų karas – karas tarp britų ir afganų, vykęs 1878−1880 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrasis anglų-afganų karas kilo britams siekiant plėsti įtaką Afganistane ir sulaikyti Rusijos imperijos įtakos plitimą. Britai tikėjo, kad Rusijos imperijai užvaldžius Afganistaną gali kilti tiesioginė grėsmė Britų Indijai, kuri buvo vertingiausia britų kolonijinė valda. Po emyro Dosto Muhamedo mirties Afganistane kilo jo sūnų kova dėl sosto. 1869 m. sostą užėmęs Širas Ali iš pradžių gerai sutarė su britais. Indijos vicekaralius padovanojo jam dvi artilerijos baterijas ir kelis tūkstančius šautuvų rinkinių. 1873 m. Širas Ali krepėsi į Indijos vicekaralių, erlą Nortbruką su klausimu, ką britai darytų, jei Rusijos imperija tiesiogiai užpultų Afganistaną. Negavęs tiesaus atsakymo Širas Ali buvo nusivylęs. Tuo metu Rusijos imperijai sekėsi susidoroti su Vidurinės Azijos chanatais ir 1877 m. ji pradėjo karą su Osmanų imperija. 1876−1877 m. vykusios Širo Ali derybos dėl britų kareivių dislokavimo prie Afganistano šiaurinių sienų žlugo. Rusija pasiuntė diplomatinę misiją į Kabulą ir tris kariuomenės kolonas prie sienos su Afganistanu. 1878 m. liepą buvo pasirašyta Berlyno sutartis, užbaigusi Rusijos karą su Osmanais. Britai taip pat ruošėsi savo misijai į Afganistaną. Širas Ali priėmė rusų misiją nepaisydamas britų perspėjimo to nedaryti ir atsisakė priimti britus.

1878 m. lapkričio 2 d. Indijos vicekaralius lordas Litonas nusiuntė ultimatumą Širui Ali priimti britų misiją. Širui Ali neatsakius britai lapkričio 21 d. pradėjo karinius veiksmus trimis kariuomenės kolonomis, su viso apie 30 tūkst. kareivių ir vyriausiuoju vadu Frederiku Robertsu, kurios įsiveržė į Afganistaną trimis skirtingomis kryptimis. Lapkričio 22 d. generolo majoro Semuelio Brauno pajėgos užėmė Ali Masdžido tvirtovę prie Chaibero perėjos. Gruodžio 2 d. generolo majoro F. Robertso pajėgos sumušė afganus ir užvaldė Peivar Kotalo perėją. Besibaimindamas artėjančių britų kariuomenės gruodžio 13 d. Širas Ali emyru patvirtino savo sūnų Jakubą ir pasitraukė iš Kabulo. Gruodžio 22 d. S. Brauno pajėgos įžengė į Džalalabadą. 1879 m. sausio 8 d. generolo majoro Donaldo Stiuarto pajėgos užėmė Kandaharą ir sausio 21 d. − Kalatą. 1789 m. vasario 21 d. mirus Širui Ali jo sūnus Jakubas sutiko derėtis dėl taikos. Jis atvyko į Gandamaką, kur gegužės 26 d. buvo pasirašyta taikos sutartis su britais. Jakubas sutiko priimti britų misiją, perleido teisę kontroliuoti Afganistano užsienio politiką ir leido britams kontroliuoti tris perėjas į Afganistaną iš Britų Indijos pusės. Savo ruožtu britai pažadėjo 600 tūkst. rupijų kasmetinę finansinę paramą.

1789 m. liepos 24 d. į Kabulą atvyko britų pasiuntinys Luji Kavanjaris. Jis buvo priimtas Jakubo, tačiau po to Kabule kilo sukilimas, kurio metu rugsėjo 3 d. pasiuntinys su palyda buvo nužudyti. Po šių įvykių F. Robertsas nurodė britų pajėgoms toliau judėti į Afganistano gilumą. Rugsėjo 26 d. emyras Jakubas pabėgo iš Kabulo, spalio 6 d. britų pajėgos sumušė afganus Karasijos mūšyje ir spalio 13 d. F. Robertso pajėgos įžengė į Kabulą. Spalio 28 d. Jakubas atsisakė emyro sosto. Tuo metu Dosto anūkas Abdur Rahmanas buvo prisiglaudęs Turkestane ir buvo paskatintas rusų pareikšti pretenzijas į Afganistano emyro sostą. Jis 1880 m. sausį pradėjo žygį su savo rėmėjais iš šiaurės. Balandį Britanijoje ministro pirmininko poste V. Gladstonas pakeitė B. Dizraelį. V. Gladstonas siekė pakeisti politiką Afganistane ir britai pradėjo derybas su Abdur Rahmanu. D. Stiuarto pajėgos iš Kandaharo išžygiavo į Kabulą ir pakeliui balandžio 19 d. sumušė afganus Achmed Chelio mūšyje. Abdur Rahmanas priėmė britų sąlygas, sutartas su Jakubu, ir liepos 22 d. buvo paskelbtas emyru. Liepos 27 d. britai patyrė pralaimėjimą nuo Širo Ali sūnaus Ajubo Chano pajėgų Maivande ir afganai apsupo Kandaharą. Atsakydamas F. Robertsas iš Kabulo surengė žygį į Kandaharą ir rugsėjo 1 d. sumušė Ajubo pajėgas. Po Abdur Rahmano įsitvirtinimo soste paskutiniai britų-indų kareiviai paliko Afganistaną 1881 m. pavasarį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]