Antraštinis masalas
Masinanti arba paspaudimus provokuojanti antraštė[1] (angl. clickbait) – terminas, apibūdinantis sensacingą, klaidinančią, netikslią arba provokuojančią antraštę internete, parašytą siekiant atkreipti dėmesį ir išprovokuoti nuorodos paspaudimą. Masinančiomis antraštėmis paprastai siekiama auginti tinklalapio populiarumą bei didinti internetinės reklamos pajamas. Rašant masinančias antraštes būdinga pateikti nepilną arba tendencingą informaciją, naudoti emociškai įkrautus žodžius, sužadinant skaitytojų smalsumą ir išprovokuojant paspaudimą. Žiniasklaidos praktika, kuria perdedant naujienų bei istorijų svarbą siekiama šokiruoti ar sukelti susidomėjimą, vadinama sensacionalizmu.[2][3]
Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Masinančios antraštės apeliuoja į skaitytojų smalsumą, taip pat gali būti siekiama sukelti emocinę reakciją. Pavyzdžiui, antraštė „Rusija užsipuolė Baltijos šalis: padėtis yra labai rimta“ gali kelti asociacijas su karo veiksmais, tačiau tekste pateikiama antraštės įspūdžio ir tono neatitinkanti informacija apie vieno Rusijos pareigūno pareiškimą.[4] Rašant masinančias antraštes taip pat įprasta kreiptis tiesiai į skaitytoją bei naudoti į sąrašą nurodančius skaičius.
Kiti pavyzdžiai:
- 5 populiariausios naujos dietos: nepatikėsite, kas veikia
- Trys dalykai, kurių nereikia daryti už savo vaikus
- Patyrėte „jo–jo“ efektą? Sužinokite, ką daryti toliau
- 10 įdomių psichologinių faktų, kurių nežinojote apie save ir kitus
- Nepatikėsite savo akimis pamatę, ką padarė šis katinas
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Masinančių antraščių ištakomis galima laikyti bulvarinę spaudą. Šis reiškinys (angl. clickbait) plačiau atpažįstamas anglakalbiame internete. 2014 m. pastebėti pirmi veiksmai, nukreipti prieš šių antraščių naudojimą. Satyrinių naujienų portalas „The Onion“ paleido naują tinklapį, „ClickHole“, parodijuojantį masinančiomis antraštėmis pasižyminčius tinklapius kaip „Upworthy“ ir „Buzzfeed“. 2014 m. rugpjūtį socialinis tinklas „Facebook“ paskelbė ėmęsis techninių priemonių, kuriomis siekiama tinklalapyje sumažinti masinančių antraščių įtaką.[5]
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nereglamentuoja masinančių antraščių naudojimo.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Koks angl. „clickbait“ atitikmuo?“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-02-28. Nuoroda tikrinta 2021-04-02.
- ↑ Antraštinis masalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ Brasiūnaitė J. (2010) “Straipsnių antraščių tekstų heterogeniškumas”, Žurnalistikos Tyrimai, 30, pp. 79-98. doi: 10.15388/zt/jr.2010.3.61.
- ↑ „Rusija užsipuolė Baltijos šalis: padėtis yra labai rimta“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2015-06-02. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Lu, Jiaxi. „What is ‘click bait’ and why Facebook wants to display less of it“. Washington Post. ISSN 0190-8286. Nuoroda tikrinta 2021-04-02.