Antonijus Pavelas Sulkovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antonijus Pavelas Sulkovskis
Sulkovskiai
Sulkovskių herbas
Sulkovskių herbas
Gimė 1785 m. gruodžio 31 d.
Lešnas
Mirė 1836 m. balandžio 13 d. (50 metų)
Tėvas Antonijus Sulkovskis
Motina Karolina fon Lits
Žymūs apdovanojimai
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)

Kunigaikštis Antonijus Pavelas Sulkovskis (1785 m. gruodžio 31 d., Lešno – 1836 m. balandžio 13 d., Rydzina) – Lenkijos karinis veikėjas, 4-tas Sulkovo ordinacijos ordinatas (1796–1836), Varšuvos kunigaikštystės pėstininkų pulko pulkininkas (1807), brigados generolas (1812), divizijos generolas ir generolas-adjutantas (18151818).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikščių Sulkovskių giminės atstovas, herbo „Sulima“ savininkas. Paskutinio Kališo vaivados kunigaikščio Antonijaus Sulkovskio (1735–1796) ir Karolinos fon Lits sūnus.

1796 metais po savo tėvo Antonijaus Slkovskio mirties paveldėjo Rydzino Sulkovskių ordinaciją. Antonijus Pavelas Sulkovskis savo karinę tarnybą pradėjo 1806 metais, kada jis savo sąskaita suformavo Poznanės pėstininkų pulką, tapdamas jo vadu. Prancūzijos armijos sudėtyje dalyvavo karinėje kampanijoje Lenkijoje 18061807 metais. Antonijus Pavelas Sulkovskis dalyvavo prancūzų armijos Gdansko ir Kolobžego apgultyje. 18081809 metais – kovėsi Ispanijoje.

1810 metais kunigaikštis Antonijus Pavelas Sulkovskis gavo brigados generolo laipsnį. 1812 metais Napoleono karo su Rusija metu buvo paskirtas kavalerijos brigados vadu 5-ame kunigaikščio Juzefo Antonijaus Poniatovskio korpuse. Tais pačiais 1812 metais generolas Antonijus Sulkovskis įėjo į Lenkijos karalystės generalinės konfederacijos, sudarytos Napoleono Bonaparto, sudėtį.

1813 metais, karinių veiksmų Vokietijoje metu, divizijos generolas kunigaikštis Antonijus Sulkovskis vadovavo divizijai 4-ame kavalerijos korpuse, vadovaujamame Mykolo Sokolnickio, kuris įėjo į Juzefo Poniatovskio Lenkijos korpusą. 1813 metų pavasarį, po Juzefo Poniatovskio mirties, generolas Antonijus Sulkovskis išėjo į atsargą ir grįžo į Lenkiją.

Kunigaikštis Antonijus Sulkovskis apsigyveno savo Rydzino rezidencijoje ir dalyvavo Lenkijos politiniame gyvenime. 1827 ir 1830 metais buvo renkamas Poznanės kunigaikštystės Dižiojo seimo maršalka.

Masonų ložės narys nuo 1820 metų. Lenkų karinio Virtuti Militari ir prancūzų Garbingo legiono ordinų kavalierius.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1808 metais Antonijus Pavelas Sulkovskis vedė Evą Kickaitę (1786–1824), nuo santuokos su kuria turėjo tris dukteris ir vieną sūnų:

  • Elena Sulkovska (1812–1900), žmona nuo 1833 metų grafo Henriko Potockio (1811–1872)
  • Eva Sulkovska (1814–1881), žmona nuo 1838 metų grafo Vladislavo Potockio (1815–1855)
  • Tereza Sulkovska (1815–1889), žmona nuo 1840 metų grafo Henriko Vodzickio (1813–1884)
  • Augustas Sulkovskis (1820–1892), 5-tas Rtydzino ordinatas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]