Antoni Łokuciewski

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Antoni Łokuciewski

Antanas Lokucievskis (lenk. Antoni Łokuciewski; 1885 m. kovo 25 d. Cieleżyszki, Ašmena, Baltarusija – 1941 m. Minskas) – Vilniaus seimo vadovas (maršalka), gimnazijos Ašmenoje direktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Tomasz Łokuciewski, Ašmenos pavieto bajoro, šeimoje. Mokėsi Sankt Peterburgo Matematikos–Fizikos skyriuje, gavo magistro laipsnį. Po studijų pradėjo dirbti matematikos mokytoju mokykloje Kamienaja Stanicoje prie Dono.

Vedė Beniaminą Pobiedzinską. Po Spalio revoliucijos apsigyveno tėvonijoje Cieležiškėse prie Ašmenos. Įsitraukė į visuomeninį gyvenimą. 1918 m. su kunigu Česlovu Gurskiu (lenk. Czesław Górski) pasistengė prie vokiečių valdžios įkurti privačią lenkišką gimnaziją (lenk. Prywatny Gimnazjum w Oszmianie).

Netrukus įsitraukė ir į politinę veiklą. 1920 m. spalį L. Želigovskiui sukūrus marionetinę Vidurio Lietuvos valstybę, A. Lokucievskis iškėlė savo kandidatūrą rinkimuose į Vilniaus seimą, kuris 1922 m. vasario 22 d. Vilniaus kraštą prijungė prie Lenkijos. A. Lokucievskis 1922 m. kovo 24 d. Vilniaus seimo kompetencijas perdavė Lenkijos seimui Varšuvoje.

1939 m. Lapkričio 11 d. buvo NKVD suimtas ir uždarytas Ašmenos kalėjime. Vėliau perkeltas į Vileiką, iš kur išvežtas į Minską ir 1941 m. nužudytas.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turėjo du sūnus, kurių antrasis Witold Łokuciewski tapo garsiu lakūnu, ir vieną dukrą.