Antoni Olechnowicz
Antoni Olechnowicz | |
---|---|
Gimė | 1905 m. birželio 13 d. Margumiškis, Rusijos imperija |
Mirė | 1951 m. vasario 8 d. (45 metai) Varšuva, Lenkijos Liaudies Respublika |
Veikla | Karininkas |
Antoni Olechnovič (1905 m. birželio 13 d. Margumiškyje, Rusijos imperija – 1951 m. vasario 8 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublika) – Lenkijos karininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1905 m. birželio 13 d. Margumiškyje, Ferdinando ir Felicijos Piecevičiūtės šeimoje. 1926 m. baigė Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnaziją. 1926-1929 m. mokėsi karininkų mokykloje. 1929 m. išsiųstas tarnauti į Vilnių, tapo Paporučikiu, 1931 m. poručikas. 1935-1937 m. mokėsi Varšuvos aukštojoje karininkų mokykloje, baigęs mokslus išsiųstas tarnauti į Baranovičius. Vokiečiams užpuolus Lenkiją kovojo prie Narevo ir Vakarinio Bugo santakos, tačiau sovietams įsiveržus į Lenkiją buvo paimtas į nelaisvę, bet sugebėjo pabėgti į Vilnių, kur įsitraukė į pogrindinę veiklą. Nuo 1943 m. priklausė Vilniaus Armijos Krajovos būriui. Nuo 1944 m. balandžio priklausė Operacijos Aušros vartai organizavimo štabui, vadovavo rytiniam būriui. 1944 m. liepą suimtas sovietų, tačiau pabėgo ir pasitraukė į Naugarduką, o iš ten į Lenkiją. Centrinėje Lenkijoje įsidarbino geležinkelyje, o nuo 1945 m. rugpjūčio pasitraukė į pogrindį kovoje prieš komunistinę valdžią. Suformavo būrius, kurie veikė Balstogės apylinkėse ir Pomeranijoje. 1948 m. liepos 26 d. suimtas Vroclave. 1949 m. lapkričio 2 d. kartu su Henryk Borowski ir Lucjan Minkiewicz nuteistas mirties bausme, kuri buvo įvykdyta 1951 m. vasario 8 d. Varšuvoje. Viena iš Gdynios gatvių pavadintų jo atminimui.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- P. Niwiński, "Konspiracja i opór społeczny w Polsce...", s. 325–329
- W. Minkiewicz, Mokotów, Wronki, Rawicz..., s. 107
- Małgorzata Szejnert: Śród żywych duchów. Wyd. ANEKS, Londyn 1990.
- Tadeusz Swat: Niewinnie Straceni 1945–56. Wyd. Fundacja Ochrony Zabytków, Warszawa 1991
- Rocznik Oficerski 1932, Biuro Personalne Ministerstwa Spraw Wojskowych, Warszawa 1932, s. 120, 535.