Antistalinistinė kairė
Antistalistinė kairė – kairieji judėjimai ir ideologijos, kritikuojančios Josifo Stalino politiką, vykdytą jo valdymo metu. Šie judėjimai dažnai kritikuoja ir poststalinistinio laikotarpio TSRS vadovų vykdytą politiką, teigdami, jog ji kardinaliai nesiskyrė nuo Stalino režimo. Egzistuoja keletas antistalinistinės kairės srovių.
Trockizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmaisiais trockistais buvo vadinami Levo Trockio šalininkai, nužudyti Stalino politinių priešininkų persekiojimo laikotarpiu. Tremtyje Levas Trockis kartu su savo pasekėjais įkūrė Ketvirtąjį Internacionalą, kurio tikslas buvo priešintis stalinistiniam Trečiajam Internacionalui. Trockis teigė, jog dėl susikūrusio biurokratinio aparato, stalinistinės valstybės tapo deformuotomis darbininkų valstybėmis, kuriose darbininkai iš tiesų turi labai mažai įtakos valstybės valdyme.[1]
Trockis ir jo šalininkai labai kritiškai žiūrėjo į Stalino vykdytas represijas, nacionalistinius elementus stalinstinėje teorijoje (pavyzdžiui, Socializmo vienoje šalyje politika, priimta Stalino valdymo metais), kurie kirtosi su internacionalistinėmis marksizmo tradicijomis. Taip pat Trockis aršiai kritikavo diktatoriškus, biurokratinius ir grubius Stalino valdymo metodus. Mažiau ortodoksiniai trockistai ir kai kurie kiti Stalino kritikai teigė, jog TSRS Stalino valdymo laikotarpiu tapo valstybinio kapitalizmo [2] valstybe arba įgavo naują klasinės valstybės formą – biurokratinio kolektyvizmo.[3]
Kairysis komunizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Kairysis komunizmas
Kairieji komunistai pradžioje labai entuziastingai sutiko Spalio revoliuciją, tačiau greitai nusivylė bolševikais ir jų politika. Kairieji komunistai, pvz., Sylvia Pankhurst ir Roza Liuksemburg, tapo pirmaisiais kairiaisiais, kritikavusiais bolševizmą. Kairieji komunistai teigė, jog revoliuciją privalo vykdyti proletariatas, o ne komunistų partijos avangardas, kaip manė bolševikai.
Anarchizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Anarchizmas
Anarchistai, pavyzdžiui, Ema Goldman, labai teigiamai žiūrėjo į bolševikus po Lenino išleistos brošiūros „Valstybė ir revoliucija“, kurioje buvo aprašytos antiautoritarinės ir antivalstybinės idėjos. Tuo metu pačioje Rusijoje anarchistų ir bolševikų santykiai buvo labai blogi po Kronštato sukilimo numalšinimo ir Nestoro Machno judėjimo sunaikinimo. Po apsilankymo Rusijoje, Ema Goldman labai nusivylė naująja valdžia. Stalinistai ir anarchistai taip pat kovojo vieni prieš kitus Ispanijos pilietiniame kare. Anarchistai kritiškai žiūri į statistinę, totalitarinę stalinizmo prigimtį bei į asmens kultą. Anarchistai stalinistais laiko taip pat ir vėlesnius įvairių valstybių vadovus, pavyzdžiui, Mao Dzeduną arba Fidelį Kastro.
Demokratinis socializmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Demokratinis socializmas
Didelė dalis demokratinio socializmo judėjimų prieštarauja stalinizmui. Demokratiniai socialistai, kaip, pavyzdžiui, Džordžas Orvelas, TSRS laikė totalitarine bei stalinizmą lygino su fašizmu.
Naujoji kairė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Naujoji kairė
Naujosios kairės atstovai, kaip, pavyzdžiui, Frankfurto mokykla, Praxis mokykla, situacionistai, autonomistai ir t. t., aršiai kritikavo stalinizmą bei siūlė įvairias alternatyvas.