Antifosfolipidinis sindromas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Antifosfolipidinis sindromas
Mikroskopu matoma pažengusi mikroangiopatinė trombozė, kurią galima būtų vertinti kaip ALPA sindromo požymį. Inkstų biopsija. PAS reakcija.
ICD-10	D68.8 (ILDS D68.810)
ICD-9	289.81
LigųDB	775

Antifosfolipidinis sindromas (AFS) – būklė, kai organizmas gamina antifosfolipidinius antikūnus prieš savo organizmą, dėl ko pasireiškia venose ar arterijose trombų susidarymu ar moterims pasikartojančiais persileidimais. Šis sindromas gali būti viena iš jungiamojo audinio ligų pasireiškimo formų (pvz., sistemine raudonąja vilklige) arba pasireikšti atskirai – dėl infekcinės ligos, vėžio, tam tikrų vaistų vartojimo.

Simptomai

Esant AFS organų pažeidimas gali pasireikšti nuo besimptomio iki staigaus ir mirtino.

Pagrindinis AFS simptomas – trombai, kurie gali susidaryti bet kurioje organizmo vietoje, pagal tai formuojasi ir simptomatika. Pvz., jei susidaro trombas giliosiose venose, trombas gali atitrūkti, nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių infarktą. Jei trombas susidaro smegenyse, vystosi insultas. Rečiau jie susidaro inkstų kraujagyslėse, sukeldami inkstų hemolitinį ureminį sindromą, jų nepakankamumą. Taip pat gali sukelti širdies vainikinių, akių tinklainės pažeidimus.

Moterims, kurioms yra šis sindromas, sunku susilaukti vaikų – nuolat įvyksta persileidimai.

Kitas svarbus kliniškai pasireiškiantis simptomas yra vadinamasis livedo reticularis. Tai daugiausia nugaroje ir sėdmenyse susidarančios rausvos dėmelės, primenančios marmurinę odą. Jos gali susidaryti visame kūne, tačiau nugaroje ir sėdmenyse dažniausiai. Jos pasitaiko 11–22 % pacientų.

Diagnostika

Remiamasi klinikiniais simptomais (dažni persileidimai bei trombozės, kurios linkusios pasikartoti, nepaisant antikoaguliacinės terapijos). Atliekami išsamūs kraujo krešėjimo tyrimai, antikūnų nustatymas. Taip pat tiriama, ar nėra trombocitų, svarbių už kraujo krešėjimą, sumažėjimo, anemijos (tai dažnai kartu pasireiškia su šiuos sindromu).

Gydymas

Gydymas skirstomas į tris dalis:

1. profilaktinis, norint išvengti trombų susidarymo. Sergantiesiems negalima rūkyti, jie privalo palaikyti normalų kūno svorį, riboti gliukozės ir kitų angliavandenių kiekį. Iš medikamentų skiriama aspirino ar varfarino.
2. stambių arterijų ir venų gydymas – skiriamas heparinas didelėmis dozėmis, po kelių savaičių – varfarinas.
3. nėštumo priežiūra. Prieš pastojimą būtinai vartojamas varfarinas, pastojus – heparinas ar fraksiparinas.