Antaveršio duobė
| Antaveršio duobė | |||
|---|---|---|---|
  Antaveršio duobė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Prienų rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Stakliškių seniūnija | ||
| Aukštis | Gylis 43,1 m | ||
| Plotas | 100x50 m | ||
| Kodas | – | ||
Antaveršio duobė – geomorfologinis gamtos objektas Prienų rajono savivaldybėje, Antaveršio kaime (Stakliškių sen.), Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Pasiekiama pagal nuorodas iš lankytinų objektų aikštelės, įrengtos pagrindinės Lauko gatvės tęsinyje.
Antaveršio duobė yra glaciokarstinės kilmės dauba, priskiriama prie vadinamųjų „velniaduobių“, kurių kelios susiformavusios apylinkėse: Škilietų Velnio duobė, Strėvos įgriuva, Gelionių, Albinavos, Sienakalnio duobės.[1]
Geologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antaveršio duobė panaši į nupjauto elipsoido formos piltuvą. Duobės dugne plyti aukštapelkė, kurioje susiklostę durpių klodai atspindi vykusius klimatinių sąlygų pokyčius. Duobės vanduo laikosi daug aukštesniame lygyje, negu gretimuose ežeruose, t. y. 204 m virš jūros lygio. Pvz., už 0,45 km tyvuliuojančio Antaveršio ežero vandens lygis siekia 192,5 m. Duobės dugnas užima 0,5 ha plotą, jo ilgis – 100 m, plotis – 50 m. Didžiausias gylis yra pietų pusėje, kur siekia 43,1 m, kitur sekliau: šiaurės pusėje – 24,2 m, vakarų ir rytų pusėsė – 17–18 m.[2]
Geomorfologiniais tyrimais nustatyta, kad duobė susidarė ledyno pakraščio properšoje, kuri pildėsi nuo ledyno paviršiaus sutekančiu tirpsmo vandeniu. Vėliau į duobę pateko ledai, nugriuvę nuo ledyno plyšio šlaitų. Ledyno tirpsmo vandens nešamos nuogulos (smėlis, žvyras, morena su rieduliais) palaidojo ledo luistą. Ledynui atsitraukus, properšos vietoje liko kalva, o ištirpus jos branduolyje palaidotam ledo luistui, žemė įgriuvo ir atsirado duburys su stačiais šlaitais.[2][3]
Tautosakinės žinios
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Velnio duobės“ mitologiniu požiūriu tapatinamos su velniais, o jų atsiradimas siejamas su prasmegusiomis pilimis, bažnyčiomis, dvarais, karčiamomis. Antaveršio duobė vietinių žmonių taip pat gretinama su „Velnio duobe“.[4] Žmonės pasakoja įvairias istorijas. Minima duobėje giliai po žeme nuskendusi bažnyčia. Pasirodo, anksčiau duobė pilna vandens buvo. Tai tas vanduo išėjo į Antaveršio ežerą, tik tai įvyko žiemą, sako, net ledai ant medžių karojo.
Keliaujant pažymėtu taku į Antaveršio duobę, praeinama pro didelį akmenį, apie kurį, kaip teigia senoliai, naktį velniai kadrilius šoka.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tikrąją „velniaduobių“ kilmę atskleis geologai delfi.lt 2010-06-22
- 1 2 9-oji geologinio paveldo diena. Aukštadvario apylinkių velniškasis paveldas. Antaveršio duobė lgeos.lt p. 18, 2019-09-20
- ↑ Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Aukštadvario regioninio parko Velnio duobės. Antaveršio duobė lrv.lt
- ↑ Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Antaveršio duobė lgt.lrv.lt
- ↑ Keliavome ledyno keliu su Velinu gyvenimas.eu 2022-06-14
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antaveršio duobė pamatyklietuvoje.lt
- Antaveršio duobė vietosdvasia.lt