Antano Gravrogko namas
| Antano Gravrogko namas | |
|---|---|
| Puošnios architektūros statinys, 2025 m. | |
| Vieta | Kaunas, V. Putvinskio g. 70 |
| Statusas | registrinis |
| Architektas | Edmundas Alfonsas Frykas |
| Statybų pradžia | 1930 m. |
| Statybų pabaiga | 1932 m. |
| Paskirtis | gyvenamasis pastatas |
| Stilius | tarpukario modernizmas |
| Aukštų sk. | 4 a. su pusrūsiu |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 2012 m. |
| Kodas | 34860 |
Antano Gravrogko namas – daugiabutis pastatas Kauno mieste, Naujamiestyje, stovintis V. Putvinskio gatvėje. 70-uoju numeriu pažymėtas pastatas yra tarpukario paveldą reprezentuojantis statinys, priklauso gatvės 52–72 numeriais pažymėtų pastatų kompleksui, iškilusiam 1928–1937 m., vertingam savo užstatymu ir pastatų kompozicija. Tai vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2012 m. įrašytų į Kultūros vertybių registrą,[1] pažymėtų Europos paveldo ženklu. Pastatas prie gatvės viena siena sujungtas su Jono Vileišio namu, kuriame prieškaryje veikė įsikūrusi JAV ambasada.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Namo savininkas buvo inžinierius, visuomenės veikėjas Antanas Gravrogkas (1880–1958). Pastatytas 1930-1932 m., techninę priežiūrą vykdė A. Gravrogkas. Namas yra vienas iš nedaugelio gyvenamosios paskirties objektų, kuriuos suprojektavo Lietuvos architektūroje išskirtiniu braižu pasižymėjęs Edmundas Alfonsas Frykas.[2]
1930 m. buvo išduotas leidimas statyboms. Sekančiais metais Kauno miesto inžinierius gavo vyr. statybos inspektoriaus skundą, kad A. Gravrogko „namai nevykusiai uždaro Maironio gatvės perspektyvą, panašiai, kaip naujieji pašto rūmai Kanto gatvę“. Rašte nurodyta būtinybė pakoreguoti pastato architektūrą.[1]
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę name buvo įsikūrusios įvairios policijos institucijos. Nuo 1998 m. priklausė Mykolo Romerio universitetui. Iki 2019 m. čia veikė MRU Viešojo saugumo fakultetas. Vėliau statinys stovėjo tuščias, nebuvo reikalingas universiteto vykdomoms veikloms. Kultūros paveldo objektas nuo 2019 m. pabaigos buvo laikinai nenaudojamas. 2021 m. duomenimis, pastatas liko neeksploatuojamas ir nepakankamai prižiūrimas: byrantis fasadų dekoratyvinis tinkas, dingusi unikali skulptūrinė (galimai J. Zikaro kurta) lauko durų rankena. Svarstyta skubiai atlikti būtinus statinio konservavimo darbus, namą įtraukti į Kultūros paveldo departamento pildomą Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų sąrašą.[3]
2023 m. apleistas namas buvo parduotas. Naujieji savininkai planavo jį renovuoti, paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu.[4][5]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastatas stačiakampio plano, keturių aukštų su pusrūsiu, asimetrinės kompozijos. Uždengtas šlaitiniu stogu su skardos lakštais, slepiamas iškeltų atikų ir parapetų. Fasadų kompozicija - istorizmo stilistikos.[1] Namo priekyje, šone įrengtas aukštas siauras portalas ir du virš jo įtaisyti mūriniai balkonai, dekoruoti augalinių motyvų lipdiniais, centrinis rizalitas su viršutine baliustrada. Ant stogo įrengta terasa gatvės pusėje su mentėmis, vainikuotomis stulpelių „karūna“. Fasadų viršų išryškina profiliuotas karnizas, sienų plokštumą skaido tarpaukštinės ir cokolio karnizų juostos.
Pastatui būdinga darni modernistinių ir istoristinių tendencijų sąveika. Iš kitų namų išsiskiria puošniu dekoratyvumu. Vertingi yra įėjimo portalą puošiantys skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti bronziniai bareljefai „Arklių tramdytojas“, „Pjovėjas“, „Rinkėja“, du herbai ir septynių figūrų kompozicija.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Pastatų komplekso šeštas namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Buvęs inžinieriaus Antano Gravrogko namas visit.kaunas.lt
- ↑ Paveldosaugininkų akiratyje – Kauno tarpukario pastatai: reidų metu nustatyta pažeidimų kauno.diena.lt 2021-11-18
- ↑ Tarpukario Kauno burmistro A. Gravrogko namas parduotas už 1,5 mln. eurų kauno.diena.lt 2023-06-18
- ↑ Įsigiję įspūdingus, bet apleistus rūmus Kaune, verslininkai juos vers daugiabučiu kaunas.kasvyksta.lt 2023-07-18
- ↑ „Dekoratyviniai bareljefai: "Arklių tramdytojas", "Piovėjas", Rinkėja", 2 herbai, 7 figūrų kopmpozicija“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.