Antano Žmuidzinavičiaus namas

Antano Žmuidzinavičiaus namas
Fasado akcentas – banguojantys langų rėmai
Antano Žmuidzinavičiaus namas 54°54′03″š. pl. 23°54′40″r. ilg.
Vieta	Kaunas, Putvinskio g. 64
Statusas	registrinis
Architektas	Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Statybų pabaiga	1928 (1938) m.
Paskirtis	gyvenamasis namas, studija
Stilius	tarpukario modernizmas
Aukštų sk.	3 aukštai su pusrūsiu
Kultūros vertybių registras
Statusas	valstybės saugomas
Reikšmingumo lygmuo	nacionalinis
Įregistravimo metai	1993 m.
Kodas	10426

Antano Žmuidzinavičiaus namas – daugiabutis pastatas Kauno mieste, Naujamiestyje, V. Putvinskio gatvėje. Pastatas priskiriamas žymiausiems tarpukario Kauno modernizmo architektūros pavyzdžiams, pažymėtas Europos paveldo ženklu. Jame įsikūręs dailininko tapytojo Antano Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus, šiuolaikiniame priestate – Velnių muziejus.

1928 m. tuometinėje prestižinėje Kalno gatvėje iškilo dviejų aukštų gyvenamasis pastatas, suprojektuotas V. Landsbergio-Žemkalnio, skirtas A. Žmuidzinavičiaus šeimai. 1938 m. namas rekonstruotas, ant jo pristatant trečią aukštą, kuriame buvo įrengtos menininko dirbtuvės.

Istorija

Tarpukariu pastate kurį laiką buvo įsikūręs Švedijos konsulatas, 1930 m. jame dirbo Suomijos švedas rašytojas Henris Parlandas. 1929-1966 m. name gyveno ir kūrė A. Žmuidzinavičius. Jis su šeima buvo įsikūręs antrame aukšte, o trečiame aukšte turėjo dailininko studiją. Pirmas aukštas buvo skirtas nuomai.

1966 m. name atidarytas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys - A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. Ekspozicija buvo skirta supažindinti su tapytojo ir jo šeimos gyvenimu bei kūryba. Bute ir dirbtuvėje išlikusi tarpukario laikotarpio aplinka: autentiški baldai, įvairios interjero detalės, dailininko paveikslai, archyvinė medžiaga. 1982 m. gausi teminė velnių kolekcija iš dailininko dirbtuvės perkelta į atskirą naują priestatą, pavadintą Velnių muziejumi.

1923 m. A. Žmuidzinavičiaus namas perdažytas, buvo restauruoti autentiški pastato langai.

Architektūra

Pastatas netaisyklingo plano, trijų aukštų su pusrūsiu, aptakių formų. Vakariniame šone pristatyta laiptinė šiek tiek atitraukta nuo gatvės linijos, kuria pastato asimetriją. Virš įstiklintos laiptinės, užstačius trečią aukštą, suformuotas nedidelis pusaukštis. Pagrindinis fasadas išsiskiria pirmo ir antro aukšto langų rėmais, kurių banguojančios formos suteikia fasadui ekspresyvumo. Namo priekis suskaidytas į du tarpsnius. Rekonstrukcijos metu pristatytas trečias aukštas aiškiai atskirtas profiliuoto karnizo juosta. Fasado centre suformuota nedidelė apskrita iškyša, trečiame aukšte užbaigiama siauru pusapskričiu balkonu, savo forma kontrastuojančiu su dviem šoniniais stačiakampiais balkonais. Pastatą vainikuoja saikingas karnizas.

Šoninis fasadas rytų pusėje, ties A. Gylio ligoninės pastatu, turi suformuotą užapvalintą dalį, kuri atitraukta nuo gatvės į sklypo gilumą. Vidinio kiemelio pusėje pastatyta cilindro formos laiptinė (rizalitas). Aukščiau jos suformuota erdvi studija, įstiklinta trimis masyviais langais.

Tiek namo projektas, tiek vidaus interjeras buvo kruopščiai apgalvoti: nuo banguojančių langų rėmų iki lenktos formos durų. Projektuojami interjero sprendimai buvo modernūs ir nauji. Namuose pastebima subtilių interjero detalių: raudonmedį imituojanti tamsiai raudona durų ir grindų spalva, įgilintos spintos. Matomi tautinio motyvo akcentai: suvalkietiškas audinys ant baldų, tulpės motyvas ant balkonų tvorelės, žalia grindų spalva dirbtuvėse.

Memorialinę buto ekspoziciją sudaro trys erdvės: Žmuidzinavičių šeimos svetainė, dukters Giedrės Žmuidzinavičiūtės-Gučienės ir žmonos Marijos Putvinskaitės-Žmuidzinavičienės kambariai. Svetainės erdvės atskyrimui sukonstruotos masyvios sustumiamos durų pertvaros. Giedrės kambaryje esantys baldai buvo pagaminti pagal jos pačios sukurtus brėžinius. Žmonos Marijos kambaryje buvo įrengtas stomotologijos kabinetas, kuriame lankėsi ir prezidentas Antanas Smetona.

Ant pagrindinio fasado sienos pakabintos dvi atminimo lentos. 1977 m. atidengta pirmoji lenta A. Žmuidzinavičiui. 1992 m. jai dingus, 2006 m. – atnaujinta lenta (skulp. Vladas Žuklys, arch. Jonas Lukšė) su įrašu : „Šiame name 1929–1966 m. gyveno dailininkas Antanas Žmuidzinavičius“. 2009 m. atidengta atminimo lenta H. Parlandui (dail. Jonas Venckūnas) su trikalbiu tekstu: „Šiame pastate, buvusiame Švedijos konsulate, 1930 m. dirbo Suomijos švedas rašytojas Henris Parlandas“.

Nuorodos

• A. Žmuidzinavičiaus memorialiniai namai ir Velnių muziejus pamatyklietuvoje.lt