Antanas Virvičius
| Antanas Virvičius lenk. Anton Wyrwicz | |
|---|---|
| Gimė | 1791 m. Vilniaus vaivadija, Abiejų Tautų Respublika |
| Mirė | 1865 m. (~74 metai) |
| Veikla | Vilniaus universiteto grynosios matematikos profesorius |
| Išsilavinimas | Vilniaus gimnazija |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Antanas Virvičius (lenk. Anton Wyrwicz, 1791 m. – 1865 m.) – Vilniaus universiteto grynosios matematikos profesorius.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antanas Virvičius gimė 1791 m. Vilniaus vaivadijoje. Baigė Vilniaus gimnaziją. Įstojo į Vilniaus universitetą ir 1815 m. gavo magistro laipsnį, 1817 m. apsigynė daktaro disertaciją. Pagal kitus duomenis filosofijos daktaro laipsnį gavo 1811 m.[1][2]
Nuo 1817 m. Virvičius dėstė diferencialinio ir integralinio skaičiavimo kursą, nuo 1826 m. – grynosios matematikos profesorius. Vadovavo dvejoms matematikos katedroms iki pat universiteto uždarymo. Paskaitas skaitė pagal Luiso Lagranžo ir Sivestro Lakrua traktatus. 1819–1821 m. skaitė ir astronomijos kurso paskaitas. 1826 m. A. Virvičius tapo profesoriumi.[1][2][3][4]
1819–1825 m. A. Virvičius išvertė Ž. B. Bio analizinės geometrijos vadovėlį, kurio du leidimus išleido Vilniaus universitetas. A. Virvičius buvo daugelio matematikos vadovėlių mokykloms autorius. Parengė darbų iš analitinės geometrijos. Parašė veikalą „Algebros pradmenys”, kuris paremtas Jono Sniadeckio pažiūromis.[1][2][4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 A. Piročkinas, A. Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Antaną Virvičių. [1][neveikianti nuoroda]
- ↑ 4,0 4,1 J. Kubilius ir kiti. Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.