Antanas Valaitis (1890)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Antanas Valaitis (1890)
Gimė 1890 m. liepos 13 d.
Pavaitupiai, Griškabūdžio valsčius
Mirė 1946 m. (~56 metai)
Karaganda
Veikla pedagogas, kultūros istorikas, rašytojas, vertėjas.
Alma mater Monpeljė universitetas

Antanas Valaitis (1890 m. liepos 13 d. Pavaitupiai, Griškabūdžio valsčius1946 m. Karaganda) – Lietuvos pedagogas, kultūros istorikas, rašytojas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo. Po Pirmojo pasaulinio karo gyveno Prancūzijoje, nuo 1923 m. studijavo literatūrą ir psichologiją Monpeljė universitete.

Nuo 1926 m. gyveno Vilniuje. 1937-1939 m. turėjo knygyną, kuris iš tikrųjų buvo „Spaudos fondo“ skyrius. Sovietinės valdžios represuotas, mirė lageryje Kazachijoje.

Bendradarbiavo leidiniuose „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos aidas“, „Nepriklausomoji Lietuva“, „Vairas“, „Vilniaus aidas“, „Vilniaus šviesa“, „Vilniaus žodis“, „Lietuvių tauta“.

Parašė scenos vaizdelių iš vaikų gyvenimo, išvertė į lietuvių kalbą užsienio rašytojų kūrinių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vaikų scena, 1929 m.
  • Iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos, studija, 1932 m.
  • Tarp praeities ir ateities, 1934 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 545 psl.