Antanas Mačiuika
Antanas Mačiuika (1901 m. gruodžio 6 d. Gelvonėliai, buv. Gelvanka, Gelvonų valsčius – 1940 m. kovo 25 d. Kaunas) – Lietuvos teisininkas, karinis veikėjas, aviacijos pulkininkas leitenantas. Jo sūnūs mokslininkas Benediktas Vytenis Mačiuika ir skulptorius Vytautas Mačiuika.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. Vilniuje baigė Vilniaus gimnazijos 6 klases, nuo gegužės mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kautynėse su lenkais Širvintose, buvo sužeistas. 1920 m. baigė Karo mokyklą, 1920–1922 m. tarnavo Pirmajame savanorių ir Aštuntajame pėstininkų pulke. 1922–1926 m. Lietuvos karo aviacijos II eskadrilės lakūnas. 1925 m. baigė Karo aviacijos mokyklą, kapitonas.
1921 m. vienas Slaptosios karininkų sąjungos įkūrėjų ir vadovų. Aktyviai dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 d. perversme. Įsiveržė su keliasdešimt karininkų į Seimo posėdį, įsakė Seimui išsiskirstyti.[1][2]
1927 m. baigė J. Tumėno brandos kursus. 1927–1934 m. I eskadrilės vadas. 1927–1929 m. Geležinio Vilko organizacijos narys. 1929 m. prezidentui A. Smetonai pašalinus iš vyriausybės A. Voldemarą, siekė sutaikyti jų šalininkus. Apkaltintas vadovavęs kariniams daliniams per rengiamą karinį pučą, suimtas, 1930 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. kalintas, 1931 m. išteisintas.
Studijavo istoriją Lietuvos universitete, 1934–1938 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė teisės studijas. 1935 m. lapkričio 23 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1935–1936 m. naikintuvų antrosios grupės vadas ir karo aviacijos aerodromo komendantas. Valstybės saugumo departamento duomenimis, buvo 1935 m. pab. opozicijos grupių rengto valstybės perversmo vienas voldemarininkų vadovų. Dėl to 1935 m. gruodžio mėn. suimtas, 1936 m. pr. Karo lauko teismo išteisintas, bet 1936 m. sausio mėn. paleistas į atsargą.
1937–1940 m. JAV bendrovės „United Aircraft Corporation“ atstovas Lietuvoje. Karininkų ir puskarininkių karo lakūnų mokyklų lektorius. 1937 m. gegužės mėn. 15-20 d. dalyvavo Aix-les-Bains miestelyje Prancūzijos kombatantų sušauktame Tarptautiniame taikos kongrese kaip Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas.[3]
Nuo 1937 m. gruodžio 17 d. iki 1940 balandžio mėn. slaptai veikiančios voldemarininkų Lietuvių nacionalistų partijos valdybos pirmininkas. Lietuvių nacionalistų partija pirmą kartą viešai paminėta Antano Mačiuikos laidotuvių metu.
Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1918 m. vienas iš skautų organizacijos kūrėjų Vilniuje. Kaune atgaivino skautus ir iki 1928 m. buvo pirmasis Kauno apygardos tuntininkas. Apdovanotas Skautų lelijos ordinu, pakeltas į vyr. skautininkus. 1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų, vienas korporacijos „Neo-Lithuania“ steigėjų. Šaulių sąjungos, Atsargos karininkų sąjungos veikėjas. 1938–1939 m. Kūrėjų – savanorių sąjungos centro valdybos pirmininkas.[4]
Bendradarbiavo spaudoje, karo aviacijos, kultūrinėmis, politinėmis temomis rašė žurnaluose „Kardas“, „Karys“, „Trimitas“, „Mūsų sparnai“, „Mūsų žinynas“, „Savanorių žygiai“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Lietuvis“, „Mūsų Viltis“, „Skautas“, „Teisė“, „XX amžius“.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Būsimasis karas ir aviacija, 1934 m.
- Oreivybė. Aviacijos atsiradimas ir pažanga, 1937 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 1999 m. „Lietuvos paštas“ išleido pašto voką Antano Mačiuikos atminimui.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Mačiuika „Būsimasis karas ir aviacija“
- Antanas Mačiuika
- Lietuvos teisininkas ir karinis veikėjas plk. ltn. Antanas Mačiuika Archyvuota kopija 2012-08-08 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos teisininkas ir karinis veikėjas plk. ltn. Antanas Mačiuika“. Suarchyvuotas originalas 2012-08-08. Nuoroda tikrinta 2012-09-30.
- ↑ Gruodžio septynioliktosios perversmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-14).
- ↑ Aušra Jurevičiūtė. Karo invalidų organizacijos Lietuvoje 1923-1940 m.
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Antanas Mačiuika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 756 psl.