Antanas Kosakovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Kosakovskis
Antoni Kasakoŭski. Антоні Касакоўскі (XVIII) (2).jpg
Kosakovskiai
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Gimė: 1735 m.
Mirė: 1798 m. rugsėjo 25 d. (~63 metai)
Tėvas: Dominykas Kosakovskis
Motina: Marijona Zabielaitė
Sutuoktinis(-ė): Eleonora Straševičiūtė
Vaikai:

Mykolas,
Ana,
Marijona,
Efrosinija,
Juozapas Antanas,
Simonas

Žymūs apdovanojimai:
Baltojo erelio ordinas

Antanas Kosakovskis (Antoni Kossakowski; 17351798 m. rugsėjo 25 d.) – LDK valstybės veikėjas, paskutinis Livonijos kaštelionas (17891795), pasiuntinys į Ketverių metų seimą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos žymios grafų Kosakovskių giminės atstovas, herbo „Ślepowron“ savininkas. Žemaitijos stalininko ir Kauno sargybinio Dominyko Kosakovskio (1711–1743) ir Marijanos Zabielaitės antrasis sūnus. Broliai – Vitebsko ir Breslaujos vaivada, Vaitkuškio savininkas Mykolas, Livonijos vyskupas Juozapas ir Lietuvos didysis etmonas Simonas Martynas.

Būdamas žymios Lietuvos bajorų giminė atstovas, Antanas Kosakovskis užėmė eilę valstybinių ir karinių pareigybių. 1759 metais – Kauno sargybinis ir paseniūnis, buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo deputatu. 1762 metais – Lietuvos kariuomenės įgulos vėliavininkas. 1765 metais gavo Kauno žemės raštininko pareigybę.

1777 metais Antanas Kosakovskis, mokėdamas kirilicą ir senąją baltarusių kalbą, buvo pakviestas į Varšuvą dalyvauti sudarant LDK Metrikos kopiją. 1780 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Kauno pavieto. 1783 metais gavo Kauno pakamario pareigybę ir Švento Stanislovo ordiną.

1784 metais su rusų pasiuntinio Magnuso fon Štakelbergo pagalba Antanas Kosakovskis pabandė gauti Minsko kašteliono pareigybę, bet tą pareigybę užėmė Simonas Zabiela. 1786 metais pretendavo į Mstislavlio kaštelionus, tačiau kaštelionu tapo Juozapas Chrapovickis.

1788 metais Antanas Kosakovskis buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Kauno pavieto į Ketverių metų seimą (1788–1792). Dalyvavo komisijoje departamento kariams tikrinti, 1789 metais buvo išrinktas seimo teisėju. Vėliau seimo darbe nedalyvavo ir dalyvavo atstovaujant Kauno pavietą Lietuvos Tribunole. 1789 m. rugsėjo 30 d. gavo Livonijos kašteliono pareigybę. 1791 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. 1792 metais rusų pasiuntinys Jakovas Bulgakovas įnešė Antano Kosakovskio vardą į Lenkijos-Lietuvos pasiuntinių ir senatorių, pasisakiusių prieš naują ATR konstituciją, priimtą 1791 m. gegužės 3 d., sąrašą.

1792 metais Livonijos kaštelionas Antanas Kosakovskis prisijungė prie Targovicos konfederacijos, kur vykdė Lietuvos generalinės konfederacijos patarėjo funkcijas.

Antano Kosakovskio žmona Eleonora Straševičiūtė

1794 metais, Tadeušo Kosciuškos sukilimo metu, Antanas Kosakovskis buvo areštuotas sukilėlių, kuriems vadovavo Romualdas Giedraitis savo šeimos dvare Martyniškyje (prie Jonavos). Buvo apkaltintas valstybės išdavimu ir turėjo stoti prieš teismą, bet asmeniniu Tadeušo Kosciuškos įsakymu buvo išlaisvintas. Du jo broliai buvo sukilėlių pakarti.

1798 m. rugsėjo 25 d. Antanas Kosakovskis mirė savo dvare – Martyniškyje (Lietuva).

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1763 metų buvo vedęs Eleonorą Straševičiūtę, su kuria turėjo tris dukteris: Aną, Marijoną, Efrosiniją ir keturis sūnus: Joną Nepomuką, Mykolą, Juozapą Antaną ir Simoną. Jo sūnus Juozapas Antanas Kosakovskis (1771–1842) buvo Prancūzijos armijos generolas ir imperatoriaus Napoleono I Bonaparto adjutantas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Krakowski Bernard. Kossakowski Antoni. // Polski Słownik Biograficzny. Tom XIV. Wrocław – W-wa – Kraków, 1968–1969. С. 263

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Jonas Meras
POL Inflanty IRP COA.svg
Livonijos kaštelionas

17891795
Po to:
-